Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad valstybė privalės atlyginti 250 tūkst. eurų žalą prieš septynerius metus Dembavoje automobilio bagažinėje sudegintos merginos artimiesiems. Kaip pranešė portalas delfi.lt, nužudytos septyniolikmetės patirtą neturtinę žalą paveldėjo jos motina.
Nužudytosios šeimai atstovavusio advokato Lino Žalnieriūno teigimu, tokiu sprendimu yra formuojama nauja teismų praktika – žalą dėl neteisėtų valstybės veiksmų ir neveikimo galima prisiteisti ir po mirties.
„Teismas sutiko su mūsų apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, kad žiauriai nužudyta mergina patyrė neturtinę žalą, ir kad tokio žalos atlyginimo už ją gali paprašyti jos giminaičiai (paveldėtojai), – portalui sakė advokatas L. Žalnieriūnas. – Teismas ryžosi pakeisti nusistovėjusią teismų praktiką, neabejotinai turėsiančią įtakos ir kitose teisės šakose sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, kadangi pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, jog galima priteisti paties mirusiojo patirtą neturtinę žalą, net jei toks asmuo ir nespėjo pateikti procesinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nes mirė.“
Valstybei šioje byloje atstovavo Bendrasis pagalbos centras, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija.
„Tai drąsus, teisingas ir didesnį saugumą mums visiems sukuriantis sprendimas. Iki šio teismo sprendimo buvo galima reikalauti tik paties giminaičio ar šeimos nario patirtos neturtinės žalos, atsiradusios dėl jam artimo žmogaus gyvybės atėmimo, atlyginimo. Tačiau šiuo sprendimu pripažinta teisė reikalauti ir gauti paties mirusio asmens dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, atsiradusių gyvybės atėmimo metu, patirtos žalos atlyginimą“, – portalui sakė šeimos advokatas.
Į teismą kreipęsi nužudytosios artimieji prašė pripažinti, kad Lietuvos valstybė, neužtikrinusi faktinės galimybės nustatyti bendruoju pagalbos telefonu skambinančiojo buvimo vietos, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, t. y. pažeidė Europos Sąjungos direktyvas bei Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatus.
Dėl šio pažeidimo nebuvo galimybės laiku nustatyti merginos buvimo vietos, kai ji kreipėsi pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą, nors Europos Sąjungos direktyvos įpareigojo Lietuvą nustatyti skambinančiojo bendruoju pagalbos telefonu buvimo vietą neatsižvelgiant į tai, ar yra skambinama su, ar be SIM kortelės.
Vilniaus apygardos administracinis teismas anksčiau yra konstatavęs, kad Bendrasis pagalbos centras, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija turėjo pareigą užtikrinti bendrojo Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numerio 112 tinkamą funkcionavimą siekiant nustatyti skambinančiojo asmens vietą, tačiau to nepadarė.
Įvertinęs mobiliojo ryšio paslaugų svarbą viešajam saugumui bei Vidaus reikalų ministerijai suteiktą kompetenciją formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką šioje srityje, teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti kiekvienos institucijos veiksmų (neveikimo) neteisėtumą.
Tačiau pirmosios instancijos teismas nužudytajai nepriteisė neturtinės žalos, nes nutarė, kad nukentėjusioji nebuvo išreiškusi procesinio reikalavimo ginti jos materialiąsias teises, taip pat nebuvo apibrėžusi patirtos neturtinės žalos, todėl jos teisė į neturtinės žalos atlyginimą negali būti perimama. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs LVAT su tokia teismo pozicija nesutiko.
„Šioje konkrečioje byloje nagrinėjama situacija ne tik nekelia abejonių dėl nepilnametės nukentėjusiosios motinos patirtų išgyvenimų, skausmo bei apmaudo ir suvokimo, kad valstybės institucijos nesiėmė teisės aktais reikalaujamų veiksmų, kurie galimai būtų leidę išsaugoti dukters gyvybę, bet ir abejonių, jog dar didesnę neturtinę žalą patyrė pati nukentėjusioji“, – nurodė teismas.
„Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad nagrinėjamos bylos specifika – valstybė, neteisėtai neveikdama per atsakingas institucijas, nevykdė pareigos užtikrinti žmogaus (nepilnametės) teisių ir laisvių apsaugą, byloje esant išsamių tiesioginių įrodymų, atspindinčių išskirtinius nukentėjusiosios tiesiogiai patirtus dvasinius išgyvenimus ir kančias, sudaro prielaidas pripažinti motinai reikalavimo teisę į nepilnametės dukters patirtos neturtinės žalos atlyginimą“, – rašoma teismo nutartyje.
Septyniolikmetė buvo nužudyta 2013-ųjų rugsėjo 21-osios rytą. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Julius Jakubaitis ir Deividas Antanaitis, apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių ir narkotinių medžiagų, pamatė autobusų stotelėje laukiančią merginą ir jėga įsodino ją į automobilį.
Neteisėtai atėmę laisvę ir galimybę priešintis, vyrai prieš nepilnametę panaudojo seksualinę prievartą. Siekdami nuslėpti šiuos brutalius nusikaltimus, bejėgiškos būklės auką kaltinamieji netrukus nužudė sudegindami gyvą automobilio bagažinėje.
Prieš mirtį į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi mergina nurodė, kad yra išžaginta ir pagrobta dviejų vaikinų. Ji teigė esanti vežama automobilio bagažinėje, tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti skambinančiosios buvimo vietos. Mergina apie valandą bendravo su BPC ir policija, tačiau taip ir nebuvo išgelbėta. Ieškovai mano, kad policijos atvykimo laikas būtų buvęs trumpesnis, jeigu būtų buvusi nustatyta nukentėjusiosios buvimo vieta.
Merginos žudikai yra nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Po įvykio Dembavoje iš Bendrosios pagalbos centro vadovo pareigų pasitraukė ilgametis jo vadovas Artūras Kedavičius.
