Sutrikusios raidos, biosocialines funkcijas praradusiems ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų gydymui reikalinga pagalba. Dalindamiesi mintimis, bendraudami bei diskutuodami su vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadovybe dėl pagalbos raidos sutrikimus turintiems vaikams, Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dėstytojai ir studentai kartu išgrynino ir įgyvendino reikalingą idėją – saugaus vaiko kėdutes.
[galerija kiek=”8″]
Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadovė prof. dr. Audronė Prasauskienė pranešime žiniasklaidai atskleidžia, kad šios kėdutės yra būtinos tam, kad vaikai žaisdami, valgydami, taip pat gydomųjų ar terapinių užsiėmimų metu galėtų saugiai sėdėti ir bendrauti su kitais asmenimis tame pačiame akių lygyje.
„Sėdėdamas specialioje kėdutėje vaikas mokosi būti kartu, valgyti ir naudotis įvairiai įrankiais. Dėl stabilaus kėdučių pagrindo, vaikas gali tvirtai jaustis atremdamas kojas. Be to, jos turi tekstilinius saugos diržus, kurie ne tik neriboja mažojo judesių, bet ir apsaugo nuo galimų susižeidimų jei vaikas sugalvotų staigiai nulipti“, – saugaus vaiko kėdutės privalumus išskiria ligoninės vadovė ir priduria, kad šių kėdučių yra ypač sudėtinga įsigyti, iki šiol tai buvo galima
padaryti tik Skandinavijos šalyse.
Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos sutrikusios raidos, biosocialines funkcijas praradusiems ir autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, veikia Dienos centras ir Lietuvos vaikų negalios akademija. Prof. dr. Audronė Prasauskienė atskleidžia, kad parama iš šalies ligoninei yra labai reikalinga, ypač vaikams reikalingi įvairūs lavinamieji žaislai ar kitos ugdymo priemonės.
Pasak Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Pramonės inžinerijos ir robotikos katedros vedėjo Vytauto Čapo, gamindami kėdutes vaikams, Baldų ir medienos dirbinių gamybos studentai praktines žinias įprasmino vertingu darbu.
„Tam, kad būtų suderintas kėdučių funkcionalumas ir dizainas, atlikti įvairūs moksliniai tyrimai, jų gamyba užtruko iki pusės metų. Viso proceso metu, studentai noriai įsitraukė ir stengėsi, suprato, kad atlieka vertingą darbą“, – pasakoja katedros vedėjas V. Čapas.
Kauno kolegijos, kaip atviros ir bendruomeniškos institucijos, misija yra vykdyti ne tik studijas, bet ir veiklą orientuotą į geresnio rytojaus kūrimą, tenkinant visuomenės poreikius – šiuo atveju prisidedant prie sergančių vaikų patogesnio ir saugesnio gyvenimo.
„Kauno kolegijos darbuotojų ir studentų komandai be galo svarbus tiesioginis ir netiesioginis bendravimas ir bendradarbiavimas su vaikais, suaugusiais, senjorais, sergančiais, sveikais, taip pat su visa visuomene dalijantis sukaupta patirtimi, žiniomis bei idėjomis ir taip prisidedant prie gražesnės ateities kūrimo mūsų mieste ir šalyje“, – pabrėžia Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas dr. Giedrius Gecevičius.
Kolegijos bendruomenė kasmet organizuoja įvairias socialines iniciatyvas, nukreiptas į socialiai jautrias grupes. „Iki šiol panašių iniciatyvų turėjome labai daug, o ateityje tikrai nežadame sustoti, savo žiniomis ir idėjomis atvirai dalinomės ir dalinsimės su visuomene bei socialiniais partneriais. Tvirtai tikiu, kad bendradarbiavimas su Kauno klinikomis ar kitomis įstaigomis taps dar aktyvesnis ir ateityje daug nuveiksime kartu darant mūsų visų gyvenimą patogesnį ir sveikesnį“, – tolimesnius planus atskleidžia dr. G. Gecevičius.
Baldų ir medienos dirbinių gamybos studentus Lietuvoje šiuo metu rengia bene vienintelė Kauno kolegija. Studentai praktines žinias gilina kolegijos Medienos apdirbimo mokomosiose dirbtuvėse, Kaune esančiame Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų centre, Lietuvos bei užsienio įmonėse.
