Atskleidė, kaip atrodys „Merkurijaus“ vietoje projektuojamas ambicingas kompleksas

„Litvalda“ vizualizacija
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Trečiadienį Kauno architektų bendruomenės verdiktui pateiktas buvusio „Merkurijaus“ vietoje turinčio iškilti daugiafunkcio centro projektas. Masyvus kompleksas, lenktu kampu atkartojantis priešais esančio tarpukario „Pienocentro“ pastato motyvą, sulaukė pastabų dėl perteklinio fasadų įstiklinimo, tačiau smarkios kritikos projektuotojai išvengė.

Ilgus metus nugriovus „Merkurijų“ tuščią stovėjusį sklypą prikelti pasiruošusi Augustino Rakausko šeimos valdoma „Litvaldos“ įmonių grupė. Šioje vietoje planuojama statyti daugiafunkcį kompleksą su prekybos, administracinėmis, gyvenamosios paskirties erdvėmis ir požemine stovėjimo aikštele, kurio projektą šiandien aptarė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET).

Užkliuvo stiklinis fasadas ir komplekso gabaritai

Kaip „Kas vyksta Kaune“ sakė KAUET narys Vygintas Merkevičius, architektai dėmesį atkreipė į pagrindinio Laisvės alėjos fasado pirmų aukštų įstiklintų ir 3-5 aukštų aklinų su langais plokštumų santykį. 2009 m. projekte buvo numatyti keturi aklini aukštai, o dabar projektuojami trys su aukštesne stikline dalimi.

„Visi siūlė galbūt įstiklinti tik pirmą aukštą, o nuo antro statyti mūro fasadą. (…) Kliuvo, kad pirmuose aukštuose „priraityta“ banguotų stiklinių fasadų. Patys autoriai turės nuspręsti – pažadėjo, kad paieškos proporcijų ir projektą pakoreguos“, – sakė posėdžio protokolą rengęs V. Merkevičius.

KAUET manymu, stiklinė fasado dalis – per aukšta ir per banguota / „Litvalda“ vizualizacija

Taip pat pastabų pateikta dėl objekto dermės su buvusios „Aprangos“ parduotuvės pastatu, kurio ugniasienėje yra langas. Siūlyta jį ne įtraukti, o rasti būdų sulyginti minėtą sieną.

„Iš tiesų, tuos langus iškala neteisėtai, po to legalizuoja ir atsiradus poreikiui sublokuoti su kitu statiniu atsiranda problemų. (…) Laisvės alėją sudaro gana smulkūs pastatai, o projektuojamas objektas pakankamai galingas – kai kuriems atrodė, kad jo mastelis per didelis, siūlyta skaidyti tūrį. Svarstymas apskritai praėjo neblogai. Pačiai funkcijai ir išplanavimui pastabų nebuvo“, – reziumavo V. Merkevičius.

Remiasi prieš dešimtmetį parengtu A. Kančo projektu

Kaip trečiadienį skelbta „Litvaldos“ pranešime, naujojo daugiafunkcio prekybos ir paslaugų centro statybos bus vykdomos žymaus Kauno architekto Algimanto Kančo 2008 m. parengto projekto pagrindu, adaptavus jį pagal dabartinius techninius reikalavimus bei rinkos poreikius.

Pirmuose dviejuose pastato aukštuose numatoma įrengti konferencijų, viešojo ir privataus sektoriaus renginių, kultūros, meno bei gastronomines erdves, kuriose bus galima rasti maisto operatorius, kavines, restoranus ir pasaulyje populiaraus maisto aikštės formato plotus. Per visus pastato aukštus įsikurs viešbutis, užimsiantis apie 7 tūkst. kv. m.

Požeminėje pastatų komplekso dalyje bus įrengta dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Lyginant su 2009 m. projektu, nurodo bendrovė, naujojo komplekso užstatymo intensyvumas mažėja nuo 3,3 iki 2,8, pastato bendras plotas – nuo 35 tūkst. kv. m iki kiek daugiau kaip 30 tūkst. kv. m.

Apartamentai užleido vietą biurams

„Kaip numatyta A. Kančo projekte, pastato architektūrinis sprendimas pasirinktas toks, kad būtų atpažįstami buvusio „Merkurijaus“ bruožai: išlaikytas pastato aukštingumas, architektūra sąveikauja su priešais esančiu „Pienocentru“.

Lenktas komplekso kampas ir langų ritmika primena tarpukariu statyto „Pienocentro“ fasadą / „Litvalda“ vizualizacija

Lyginant su pirminiu rekonstrukcijos projektu, aukštų skaičius mažės iki šešių, skirsis dalies aukštų paskirtis, tad atitinkamai bus koreguojami infrastruktūros sprendimai, jie bus pritaikyti prie šiuolaikinių techninių reikalavimų“, – pranešime cituojama įmonių grupei „Litvalda“ atstovaujančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros direktorė Ieva Goštautaitė-Gedutė.

Vienas didžiausių pokyčių – pagal 2009 m. projektą keturiuose viršutiniuose aukštuose planuota įrengti prabangius apartamentus. Pagal dabartinį projektą apartamentai su miesto panoramą atveriančiomis terasomis įsikurs viršutiniame aukšte, o žemiau bus įrengtos A+ klasės biurų erdvės.

Investuos iki 50 mln. eurų

Sovietmečiu populiarus prekybos centras „Merkurijus“, primenama pranešime, pastatytas 1982 m. 2007-aisiais prekybos centro pastatus nusipirko pensijų fondų valdoma įmonių grupė „Homburg“, kuri juos nugriovė ir pradėjo naujas statybas, tačiau, kelis kartus keitusi investicinius planus, jų nebaigė.

2018 m. kartu su statiniais ir parengtu rekonstrukcijos projektu buvusį „Merkurijų“ už 5,5 mln. eurų įsigijo įmonių grupė „Litvalda“. Viešojo pirkimo būdu pastatą pardavė bendrovė „Mokumo valdymo sprendimai“, vykdanti ankstesnio „Merkurijaus“ savininko – bendrovės „Homburg Merkurijus“ – bankroto procedūrą.

Prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“, prekybos centrus „Banginis“ bei kitą komercinį nekilnojamąjį turtą valdanti „Litvalda“ į „Merkurijaus“ kompleksą planuoja investuoti 40-50 mln. eurų, projektą baigti ketinama 2022 m.

Svarbiose Kauno vietose projektuojama laisva eiga

Beje, paklausta, kokio būtinumo lygio yra KAUET sprendimai, tarybos direktorė Jūratė Merkevičienė „Kas vyksta Kaune“ paaiškino anksčiau buvus privaloma tam tikrose miesto vietose projektuojamiems pastatams gauti KAUET pritarimą, o dabar visos pastabos yra rekomendacinio pobūdžio.

„Kadangi nebuvo regioninių architektūros tarybų (RAT), ekspertų tarybos nutarimai būdavo privalomi. KAUET rodo architektų bendruomenės nuomonę apie projektą daugiau etiniame, kolegiškame, o ne privalomajame lygmenyje. Kauno RAT rengia nutarimą, kurį būtina vykdyti“, – dėstė J. Merkevičienė.

Pagal ankstesnę tvarką, KAUET buvo finansuojamas iš miesto biudžeto. Tada ekspertavimas buvo apmokamas, o pasikeitus valdžiai, kai jokių ekspertų nebereikia, pažymėjo tarybos direktorė, šiai veiklai neskiriama lėšų.

„Pavyzdžiui, Vilniaus ekspertų taryba sudariusi su miesto savivaldybe sutartį ir nežiūrint to, kad yra regioninės tarybos, veikia ir ekspertų taryba, lygiai taip pat ir Klaipėdoje. Žinoma, čia priklauso nuo miesto požiūrio. LR architektūros įstatyme nurodyta, kad kiekvieno miesto savivaldybės taryba turi priimti nutarimą, kokiose vietose projektuojant turi būti rengiami konkursai, o objektai – svarstomi. Kiek žinau, visuose Lietuvos miestuose tokie nutarimai patvirtinti, tik Kaune ne“, – įvardijo J. Merkevičienė.

Dėl minėto išskirtinumo Kaune nėra pagrindo reikalauti konkurso, kaip buvo Nepriklausomybės aikštėje projektuojamo viešbučio atveju. Objektams svarbiausiose vietose centre konkursai nėra organizuojami.

Kiek žinau, Urbanistikos skyriaus parengtas nutarimas yra, ir guli kokį pusmetį nepriimtas. Patvirtinus teritorijas, kuriose projektuojant reikalingi konkursai, miesto architektas galėtų privaloma tvarka siųsti projektą svarstyti į KAUET, o dabar viskas laisvai“, – aiškino KAUET direktorė.

75 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Sunkūs laikai atėjo ir už maistą nesusimokėjo: pareigūnai prašo pagalbos

Pradedamas naujas tyrimas: kauniečius kvies pasitikrinti greitaisiais testais

Susidūrimas netoli VI forto žiedo: dėl sužalojimų vyras pristatytas į gydymo įstaigą

„Valstiečių“ taryba patvirtino: rinkimų sąrašą ves premjeras S. Skvernelis

Buvusio Kauno klinikų paciento dėka išgelbėtas ligonis Šveicarijoje

Teismas Kauno darželių įkainių nenagrinės – bylą nutraukė

R. Karbauskis savo vienmandatę atiduoda „Vieningam Kaunui“

Mįslinga vagystė Kauno „Akropolyje“: iš kirpyklos pagrobęs šunį, įkaite paėmė ir moterį

Sveikas žmogus ugdomas nuo kūdikystės

Šešėline veikla įtariamas „Grill London“ vadovas išleidžiamas į laisvę (papildyta)