Pastarosiomis savaitėmis išaugus būtinybei dažniau nei įprasta plauti ir dezinfekuoti rankas, portalas radviliskiokrastas.lt perspėja savo skaitytojus – rankų dezinfekcijos skysčiai gali sukelti vėžį, širdies ligas ir nevaisingumą. Ši informacija iš dalies klaidinga ir, nors svarbu žvilgtelti į naudojamos dezinfekcinės priemonės sudėtį, tokių dramatiškų pasekmių sveikatai pasinaudoję dezinfekciniu skysčiu tikrai nepajusite.
„Radviliškio krašte“ pasirodęs straipsnis šių dienų kontekste įgijo naują prasmę – visose maistų prekių parduotuvėse rekomenduojama naudotis dezinfekciniu skysčiu, nuolat dezinfekuojamos parduotuvių patalpos, krepšeliai bei vežimėliai. Dar neseniai, kilus dezinfekcinio skysčio deficitui, buvo baiminamasi likti be jo.
Tačiau gąsdinimai, esą dezinfekcinis skystis ne tik nepadeda apsisaugoti nuo bakterijų, bet dar ir silpnina imunitetą, be to, išbalansuoja hormonų sistemos veiklą nėra nauji.
Panašaus turinio žinute prieš du metus dalinosi ir portalas „lrytas.lt“. Nors kai kurie perspėjimai dėl dezinfekcinio skysčio naudojimo yra pagrįsti, dauguma dabar naudojamų skysčių yra saugūs naudoti ir dažnu atveju pagaminti remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamomis formulėmis.
JAV maisto ir vaistų administracija rekomenduoja, jei tik yra tokia galimybė, verčiau kruopščiai 20 sekundžių plauti rankas su muilu ir vandeniu.
Tokią procedūrą derėtų atlikti išėjus iš tualeto, prieš valgant, pakosėjus, nusičiaudėjus ar išsipūtus nosį. Tačiau, jei muilas ir vanduo nepasiekiami, tuomet Ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja naudoti alkoholio pagrindu pagamintą dezinfekcinį skystį, bent 60 proc. kurio sudaro alkoholis.
Nėra jokių įrodymų, kad toks dezinfekcinis skystis galėtų kokiu nors būdu pakenkti sveikatai su sąlyga, kad yra naudojamas pagal paskirtį.
Dezinfekciniai skysčiai, kuriuose alkoholio mažiau nei 60 proc. arba ne alkoholio pagrindu pagaminti skysčiai gali būti mažiau veiksmingi, be to, jie iki galo nesunaikina mikrobų, o tik pristabdo jų dauginimąsi, todėl didėja mikrobų atsparumas antimikrobiniams preparatams.
Deja, kaip ir teigiama radviliskiokrastas.lt portale, dezinfekcinis skystis – nesvarbu, ar jis pagamintas alkoholio pagrindu ar ne – nesirenka, kurias bakterijas naikinti.
Nuolat trinant rankas dezinfekciniu skysčiu didėja tikimybė išbalansuoti savo organizmo mikroflorą, nes kartu su blogosiomis bakterijomis sunaikinamos ir gerosios. Dėl šios priežasties, laikantis tinkamos rankų higienos, specialistai rekomenduoja dažniau plauti rankas muilu ir vandeniu, o skystį vartoti tik nelikus kitos išeities.
Dar vienas su dezinfekciniu skysčiu siejamas pavojus – naudojantis dezinfekciniu skysčiu padidėjęs bisfenolio A kiekis ir visos iš to sekančios negandos – sutrikusi endokrininė sistema, padidėjusi rizika susirgti širdies ligomis, vėžiu, diabetu, tapti nevaisingu.
Iš tiesų, šis estrogeną imituojantis chemikalas kelia pagrįstą pavojų žmonėms ir gali išbalansuoti hormoninę sistemą, tačiau tiesiogiai su dezinfekcinio skysčio naudojimu jis nesiejamas.
Vis dėlto, moksliniai tyrimai parodė, kad dezinfekcinis skystis gali paskatinti bisfenolio A pasisavinimą, jeigu dezinfekciniu skysčiu suteptomis rankomis ilgiau nei įprasta laikysite parduotuvės kasos čekį.
Nedideli bisfenolio A kiekiai naudojami kasos aparatų popieriui padengti, taigi, ilgai jų rankose laikyti nerekomenduojama. Rizika gauti padidintą bisfenolio A dozę dar padidėja, jei čiupinėjate čekį dezifekciniu skysčiu suteptomis rankomis, nes skystis pagerina įvairių medžiagų sugėrimą, taigi, ir kenksmingojo bisfenolio A.
„Galima daryti išvadą, jog rankų dezinfekcijos skysčiai sunaikina gerąsias odos bakterijas, susilpnina imuninę ir endokrininę sistemą. O visa tai gali iššaukti labai sunkias ligas ir sutrikimus“, – reziumuojama radviliskiokrastas.lt portale, tačiau tokia išvada yra klaidinga, nes teisingai parinktas ir pagal paskirtį nedideliais kiekiais naudojamas dezifekcinis skystis nesukelia sveikatos problemų.
Esminiai principai, renkantis saugų ir veiksmingą dezinfekcinį skystį turėtų būti tokie:
-Rinktis alkoholio pagrindu pagamintus dezifekcinius skysčius, kurių daugiau nei 60 proc. sudaro etilo alkoholis,
-Vengti ne alkoholio pagrindu pagamintų arba mažiau nei 60 proc. etilo alkoholio savo sudėtyje turinčių skysčių – jie nesunaikina visų mikrobų ir gali paskatinti mikrobų atsparumą antimikrobiniams preparatams,
-Pasinaudojus dezinfekciniu skysčiu parduotuvėje stengtis ilgai rankose nelaikyti parduotuvės čekio – po skysčio naudojimo į odą gali lengviau įsigerti pavojingos medžiagos, kurių yra kasos čekių popieriaus sudėtyje. Taip pat stengtis ilgą laiką nelaikyti rankose kitų gaminių, kurių sudėtyje gali būti bisfenolio A.
