Seimas įteisino specialius kuponus – jų gaus keliautojai, negalėję išvykti į apmokėtas keliones dėl paskelbto karantino. Žmonės su kuponais galės atostogauti vėliau.
Tokių kuponų vertė bus ne mažesnė nei už kelionę sumokėta suma, jie galės būti perleidžiami kitiems žmonėms, nekeičiant kelionės sąlygų, jais bus galima atsiskaityti už vieną ar kelias to paties organizatoriaus keliones, jei jų vertė atitiks kupono vertę.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas BNS tvirtino, kad Seimas leido agentūroms klientams, kurie dėl koronaviruso neišvyko į keliones, siūlyti ir brangesnius nei kainavo kelionė kuponus.
„Tam, kad motyvuotų juos imti ne pinigus, kurių įmonės neturi, o kuponus“, – teigė parlamentaras.
Kelionių organizatoriai galės siūlyti klientams vienerius metus galiojantį kuponą, o jei per šį laiką jis bus nepanaudotas, organizatorius privalės per 14 dienų grąžinti pinigus.
Už tokias Turizmo įstatymo pataisas antradienį balsavo 111, o susilaikė vienas parlamentaras.
Taip siekiama išsaugoti turizmo verslą ir keliautojų lėšas.
Lietuvos turizmo asociacija pritaria kuponų idėjai.
Civilinio kodekso pataisomis, kurias inicijavo parlamentarai Jurgis Razma ir Simonas Gentvilas, Seimas be kita ko nustatė, kad kelionių organizatoriai už įprastomis sąlygomis neįvykusią kelionę pinigus žmonėms galės grąžinti ilgiausiai per šešis mėnesius, o ne 14 dienų, kaip numatyta dabar.
Už tai balsavo 115 parlamentarų, o susilaikė vienintelis Audito komiteto narys Naglis Puteikis.
Pasak J. Razmos, tokiu būdu norima, kad neribotam laikui nenusikeltų lėšų grąžinimas keliautojams, atsisakiusiems imti kuponus.
„Turizmo agentūros neturi pinigų, nes iš klientų surinko ir mokėjo už užsakytus viešbučius, dabar neatgauna ir irgi labai greitai su žmonėmis būtų sudėtinga atsiskaityti, o tai privestų prie bankrotų“, – BNS kalbėjo J. Razma.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia 252 kelionių organizatoriai, iš jų 116 – išvykstamojo, 40 – vietinio, 96 – atvykstamojo turizmo.
