Koronavirusui COVID-19 apėmus visą Lietuvą, į viešumą iškyla vis daugiau Sveikatos apsaugos problemų. Viena iš jų – greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie įtariamus užsikrėtusiuosius perveža į ligonines ir kasdien kontaktuoja su daugybe pacientų, nėra tiriami profilaktiškai.
Kol kas tiriami tik medikai Ukmergėje
Pasak Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės, Ukmergės greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikės Jolantos Keburienės, jos žiniomis, kol kas Lietuvoje GMP medikai yra tikrinami tik Ukmergėje.
„Tikrinti greitosios darbuotojus Ukmergėje pradėjo vakar, mes to labai laukėme. Žinote, epicentras, nežinome, kokie grįžtame į namus. Visi sunerimę ir to tikrai reikėjo.
Bet, kiek žinau, kituose rajonuose greitosios medicinos darbuotojai netikrinami, buvo patikrinti tik Jonavos darbuotojai. Kol kas tikrinimo dar laukiame“, – situaciją komentavo J. Keburienė.
Kai kurie Ukmergės GMP medikai dėl baimės užkrėsti šeimą, po darbo važiuoja ne namo, o pagal galimybes į atskiras patalpas, kur galėtų izoliuotis nuo artimųjų.
„Jie jokių simptomų neturi, bet prevenciškai, kad neužkrėstų šeimos. Beje, gavome pasiūlymą iš savivaldybės, kad tie, kas nori ir kas po darbo bijo grįžti pas šeimą, gali apsigyventi viešbutyje su maitinimu. Tai yra alternatyva“, – kalbėjo J. Keburienė.
Medikė sako, kad šiuo metu kai kurie žmonės yra linkę nuslėpti, kad kažkur neseniai keliavo.
„Pati esu vykusi į iškvietimą, kai vėliau po mirties žmogaus išaiškėjo, kad jis buvo Norvegijoje. O kai klausėme, ar žmogus buvo užsienyje, to nesakė. Neramu, aišku neramu, laukiame tų tyrimų su lengvu nerimu“, – priduria medikė.
Apsaugos priemonių taip pat trūksta
„Priemonių šaudomės iš ten, iš kur galime. Gavome šiek tiek labdaros, stengiamės vieni kitiems pagelbėti. Nemanau, kad tų priemonių, kurias skiria ministerija, pakanka, nes situacija labai greitai keičiasi. Vakar vakare turėjome 2 apsauginius kostiumus. Tačiau dabar vėl laukiame siuntos, – kalbėjo J. Keburienė.
„Iš SAM rezervo Ukmergėje gavome 20 apsaugos komplektų, kurie buvo sunaudoti iš esmės per vieną sekmadienio budėjimą“, – teigė ji.
J. Keburienė pripažįsta – medikai gyvena tarsi karo sąlygomis.
„Kiek žinau, Klaipėdoje buvo itin sunki situacija, jie naudojo ir šiukšlių maišelius. Alytuje taip pat trūko priemonių, tai per socialinius tinklus paprašome, gauname pagalbos, lyg ir valdžia šiek tiek padeda tai dienai.
Nėra taip, kad būtų tragedija. Bet be apsaugos priemonių, jei įtariame koronavirusą, vykti į iškvietimą negalime. Jei toks žmogus gali keletą valandų palaukti, mes informuojame savo dispečerinę, ji atsiunčia kitą ekipažą, kuris turi priemones“, – sako pašnekovė.
J. Keburienė pastebi, kad iškvietimų dėl įtariamo koronaviruso padaugėjo, tačiau pamažėjo dėl kitų nelaimių.
Taip pat medikė priduria, kad padidėjo atstumai, kuriuos turi nuvažiuoti greitosios pagalbos medikai, kadangi visus įtariamus dėl infekcijos ligonius dabar veža į respublikines ligonines. Be to, praeina daugiau laiko iki greitosios išvykimo, nes reikia apsirengti apsauginius drabužius.
Medikai neslepia, kad trūksta tvarkos
Klaipėdos miesto greitosios medicininės pagalbos vyr. gydytojas Rimvydas Juodviršis sako, kad vis dar laukiama išaiškinimo, kas patenka po bendru medikų apibrėžimu.
„Lietuvoje dar niekur netiria medikų, išskyrus infekcines ligonines, kurios turi laboratorijas. Ministro įsakymas yra, bet nėra konkrečios tvarkos. Šnekėjausi su Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytoju Vinsu Janušoniu, sakė, kad laukia ministerijos aprašo, gaus regentus ir tada jau bus aiški tvarka.
Manau, pirmenybė bus greitoji ir infekcinė ligoninė. Dabar situacija tokia, kad įsakymas yra, o tvarkos ne“, – neslepia situacijos R. Juodviršis.
R. Juodviršis sako, kad vienas atvejis buvo sukėlęs abejonių dėl darbuotojo būklės. Prieš kelias savaites žmogus karščiavo, tad jam buvo atliktas tyrimas. Laimei, COVID-19 tyrimas buvo neigiamas. Visgi buvo ir tokių darbuotojų, kurie dėl savo ir artimųjų saugumo nusprendė nedirbti.
Kaip bus atliekami tyrimai, dar svarstoma.
„Galbūt atvažiuos pas mus koks universitetinės ligoninės darbuotojas, galbūt pavyks apmokyti savo žmogų. Tas apmokymas trunka apie pusantros valandos. Tokiu atveju galėtų mūsų darbuotojai pristatyti tyrimams tepinėlius“, – sako R. Juodviršis.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis „Delfi“ patvirtino, kad kol kas gana neaiški situacija, aišku tik tai, kad pirmenybė bus teikiama tiems, kurie dirba pirmosiose gretose.
„Aišku, kad tai bus tiesiogiai dirbantys medikai ir greitosios pagalbos darbuotojai. Visos Lietuvos greitosios pagalbos darbą koordinuoja Kaunas, jie ir turi kažką pasakyti“, – sako V. Janušonis.
R. Juodviršis sako, kad visiems darbuotojas nurodoma laikytis prievolės apsirengti specialius kostiumus, jei gauna iškvietimą į galimai koronoviruso atvejį. Po to tik atlikus asmens ir automobilio dezinfekciją gali eiti dirbti kitų darbų.
Be to, net vykdami į paprastą iškvietimą – kojos sužalojimą ar pranešimą apie pilvo skausmus – dėvi kaukes, pirštines ir pagal poreikį naudoja specialius akinius.
Anonimu norėjęs išlikti Vilniaus greitosios medicinos pagalbos medikas sako, kad kol kas priemonių Vilniuje netrūksta, tačiau situacija gali pasikeisti bet kada.
Vyras neslepia, kad nerimas jaučiamas, dėl to jis nesilanko pas savo šeimą ir tėvus, bet taip pat neramu ir dėl pacientų, pas kuriuos tenka važiuoti kasdien. Tačiau į visus iškvietimus medikai važinėja su respiratoriais.
Taip pat pašnekovas džiaugiasi, kad Vilniuje pradėtos skaidyti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų brigados – darbuotojai budi atskirose ligoninėse ar atskirose patalpose.
Vis dėlto tai daroma ne visoje Lietuvoje, be to, skirstoma šiuo metu po kelias brigadas vienoje gydymo įstaigoje, nors, pasak mediko, kiekvienai brigadai reikėtų būti skirtingose vietose, kad užsikrėtimo rizika būtų dar mažesnė.
SAM žada, kad tyrimų daugės
Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykusioje spaudos konferencijoje, vyr. epidemiologė Loreta Ašoklienė sakė, kad jau yra parengtas dokumentas, kurį priėmus bus pradėti tikrinti medikai, turintys didžiausią riziką užsikrėsti. Po kiek laiko tyrimai bus plečiami.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį spaudos konferencijoje sakė, kad pačios gydymo įstaigos turi apsispręsti, kurie medikai pirmiausia turi būti tiriami dėl koronaviruso.
„Pirmiausia turi būti tiriami tie, kuriems atsiranda simptomai, dirba toje aplinkoje, bet tai yra vadovų teisė, ką pirmiausia tirti, o kas tyrimo gali palaukti“, – apie tyrimus medikams kalbėjo A. Veryga.
Ministras priminė, kad, nepaisant to, jog reagentų siuntos į šalį atvyko, tyrimams pasiruošti turi ir laboratorijos.
„Kol kas laboratorijos dirba dideliu apkrovimu. Čia ne tik reagentų klausimas, tų pačių laborantų, kurie įrangą turi prižiūrėti, su ja gali dirbti, jų gi nepadaugėjo, net jei mes nupirkome daugiau reagentų, technikos. Su ja reikia išmokti dirbti, naudoti, prisitaikyti.
O reagentus gavus, irgi reikia laiko laboratorijai pasitikrinti ir prisitaikyti. Patys laborantai ir patys turbūt pasakytų, kodėl gavus reagentus neišauga tyrimų skaičius sprogstamai“, – kalbėjo ministras.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
