Lietuvos ekonomika, vertinant skirtingus scenarijus, gali smukti nuo 3,4 proc. iki 20,8 proc., – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, viskas priklausys nuo to, kiek laiko šalyje bus pratęstas karantinas, mat pats didžiausias kritimas numatomas, jei karantinas galiotų 4 mėn.
Ekonominė situacija globaliu mastu – prasta
Spaudos konferenciją V. Vasiliauskas pradėjo teigdamas, kad jei kam nors po 10 metų kiltų klausimas, kokį vaidmenį šioje krizėje vaidino bankai, jis teigė dėl fakto norintis pabrėžti, kad bankų tarp įtariamųjų tikrai nėra.
„Tarp įtariamųjų, kurie darys didžiausią neigiamą įtaką ūkio raidai, mūsų manymu, bankų nėra“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie ekonominę situaciją globaliu mastu, V. Vasiliauskas tikino, kad ji šiandien sparčiai prastėja.
„Vėlgi, matome, kad pasitikėjimo indeksai rodo, jog visose pagrindinėse srityse pasitikėjimo indeksas važiuoja žemyn. Sudėtinis indeksas – žemiausiame lygyje pradedant nuo 1998-ųjų, kada jis buvo pradėtas stebėti.
Čia šalia- akcijų kainų korekcijos. Vidutiniškai – 30 proc. žemyn, įvairūs kiti faktoriai, kurie veikia rinkas, obligacijas. Akivaizdu, kad artimiausiu metu obligacijų pasiūla išaugs, nes Vyriausybėms reiks skolintis“, – kalbėjo jis.
Pateikė tris scenarijus
Pristatydamas galimus Lietuvos ekonomikos raidos scenarijus dėl koronaviruso smūgio, V. Vasiliauskas tikino, kad LB juos yra numatęs tris.
Jis tikino, kad scenarijus galima suskirstyti į V formos, U su trumpu nuosmukiu ir U su užsitęsusios formos nuosmukiu.
„Mes anksčiau kalbėjome apie ekonomikos susitraukimą -1,2 proc., bet dabar kalbame apie U formos scenarijų kaip bazinį.
Vėlgi, pagrindinis kriterijus, ypač kalbant apie vidaus rinką, yra susijęs su karantino laikotarpiu. Mes modeliavome keletą scenarijų priklausomai nuo karantino trukmės – tai 2 ir 4 mėn.
Bazinis – U formos – mūsų manomas kaip centrinis scenarijus, o jei apribojimai ekonominei veiklai – trumpalaikiai, tai V, o užsitęsusios U formos scenarijus, tai reikštų, kad karantinas truktų 4 mėn., o poveikis eksportui galėtų būti maždaug -13 proc.“, – skaičius dėstė jis.
Rodydamas skaidrę V. Vasiliauskas aiškino, kad V formos scenarijumi Lietuvos ekonomika smuktų 3,4 proc., U – 11,4 proc., o kalbėdamas apie užsitęsusios formos U teigė, kad ekonomika gali kristi ir iki – 20,8 proc.
Taip pat jis sakė, kad sulauksime ir Lietuvos eksporto kritimo. V formos scenarijuje jis smuks -3,75 proc., U formos -13 proc., užsitęsusios U formos -13 proc.
Paveiks ir algas bei nedarbą
V. Vasiliauskas paaiškino, ir kaip remiantis scenarijumi galėtų keistis algos bei darbo užmokestis.
„Matome, kad kalbant apie šių metų įtaką nedarbui, tai pasikeitimai būtų tokie, kad prie U formos scenarijaus nedarbas didėtų maždaug iki 12,5 proc., atitinkamai, jei kalbame apie užsitęsusį U scenarijų, nedarbas didėtų 16 proc., o jeigu būtų V forma – nedarbas sudarytų 8,7 proc.
Būtų juntama įtaka ir darbo užmokesčiui.
„U formos scenarijumi darbo užmokestis mažėtų -2,6 proc. per metus, užsitęsusiu U formos – 12,2 proc., o jei būtų V forma – jis išliktų teigiamoje teritorijoje“, – tikino jis.
Apibendrindamas V. Vasiliauskas tikino, kad karantino kaina Lietuvos ekonomikai – nemenka vien dėl to, kad susitrauks tiek vidaus, tiek išorės paklausa.
„Na ir atitinkamai tie veiklos ribojimai, kurie įvesti dėl epidemiologinių reikalavimų, jie veikia vidaus vartojimą“, – sakė jis.
Pateikė savo prognozes
Finansų ministerija jau anksčiau prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2020 metais gali smukti 1,3–2,8 proc., o pats ministras Vilius Šapoka pastebėjo, kad, nesuvaldžius COVID-19 viruso, „skaičiai bus visai kiti“.
„Neigiamų ekonominių pasekmių mastas priklausys nuo to, kaip ilgai užtruks viruso plėtra. Scenarijaus sudarymo metu viruso plėtra dar nebuvo sustabdyta, daugėjo požymių, kad jo plėtra užsitęs ilgiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį. Siekiant suvaldyti viruso plitimą Europos valstybėms teko taikyti kraštutines priemones (nacionaliniai karantinai, sienų uždarymas), kurių neigiamos įtakos mastas priklausys nuo jų taikymo trukmės“, – tada svarstė ministerijos specialistai.
Ministerijos leidinyje „Lietuvos ekonominės raidos scenarijus 2020–2023 metais“ buvo rašoma, kad neatmestina rizika, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2020 metais gali smukti daugiau nei 2,8 proc.
„COVID-19 viruso protrūkis, išplitęs po visus pasaulio žemynus, virto pasauline pandemija ir scenarijaus sudarymo metu dar nebuvo sustabdytas. Todėl egzistuoja rizika, kad techninės išorės aplinkos prielaidos, pagal kurias buvo rengiamas scenarijus, tikėtina, bus peržiūrėtos žemyn“, – buvo rašoma dokumente.
Kovo 16-ąją, pačią pirmąją karantino Lietuvoje dieną, apie koronaviruso įtaką Lietuvos ekonomikai pasisakė ir pats V. Vasiliauskas. Tda jis prognozavo, kad kad Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai 1,2 proc.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
