Priverstinė grįžusiųjų iš užsienio izoliacija ir toliau kelia aistras. Žmonės skundžiasi, kad turi viešbučiuose nežinia ko laukti ir savivaldybės nesugeba netgi laiku aprūpinti maistu.
Į Delfi redakciją plūsta nepatenkintųjų skundai, o svarbiausia problema, kurią jie kelia, kad nesugebėta ir taip kelionių ir nežinios išvargintiems žmonėms parūpinti skanaus ir karšto maisto.
Iš Londono grįžęs Karolis skundėsi, kad nuo vakar vakaro buvo izoliuotas prie Kauno oro uosto įsikūrusiame viešbutyje.
„Aš Londone jau visą parą nebuvau bluosto sudėjęs, parskridus į Lietuvą teko ir lėktuve visą valandą sėdėti, kol mus patikrino ir galiausiai nuvedė į viešbutį. Ten buvau paguldytas į kambarį su dviem svetimais žmonėmis, o valgyti atnešė kaip kokiam šuniui – du obuolius, du buteliukus vandens, du sumuštinius. Pasak jų, tai turėjo būti mūsų vakarienė ir pusryčiai. Neįsivaizduoju, koks žmogus gali po tokių porcijų jaustis sotus“, – skundėsi Karolis.
Pasak jo, parą buvo nevalgęs Londone, kol atliko visas procedūras, o paskui ir Lietuvoje teko tverti tokią pačią situaciją.
„Šiuo metu esu pagaliau pervežamas į Marijampolę, bet tie sumuštiniai galėjo būti bent jau pašildyti. Tačiau jie nebuvo nei pašildyti, nei ką, o kaip tik sušlapę. Net nežinau, kaip vertinti tokį maistą. Aišku, mums buvo pradėta aiškinti, kad tai ne viešbučio kaltė, o savivaldybės. Taip ir nuo ryto likome nieko nevalgę“, – aiškino vaikinas.
Tame pačiame viešbutyje įkalintas vyras, kuris neseniai grįžo iš Edinburgo, irgi nesuprato, kodėl pažadėtų pusryčių taip ir nesulaukė.
„Nieks nežino, kada mus pasiims, žadėjo, kad bent jau sulauksime pietų, tačiau taip ir tiksliai nežinome, ar tikrai taip bus. Viena vertus, palyginus su izoliuotųjų situacija Vilniuje, čia nėra taip blogai, nes esame kambaryje po du, bet vis tiek tvyro sumaištis. Nieks nieko nežino ir negali nieko pasakyti. Žmonės jaučiasi alkani, o kokios nors alternatyvos, pavyzdžiui, užsisakyti patiems net nesiūlė, viešbučio virtuvė uždaryta“.
Pasak jo, pagrindinė priverstinai izoliuotų žmonių dalis yra grįžę studentai, kurie buvo pasirengę saviizoliacijai, tačiau visus priverstinai nuvedė į šį viešbutį.
Į naujienų portalą taip pat kreipėsi ir Klaipėdoje izoliuotas Augis. Jis pasakojo, kad vakar grįžo keltu iš Vokietijos.
„Jaučiamės išalkę, vakar vakare du sumuštinius gavome, o šiandien visiškai nieko. Kai apie tai pasiskundėme, mums buvo atšauta, kad patys užsisakytume maisto. O kodėl aš turiu mokėti iš savo kišenės? Aš tikrai nemokėsiu, patys šitų nesąmonių prisigalvojo“, – piktinosi priekuliškis.
Iš Klaipėdos dar sulaukėme priekaištų, jog viešbutį su karantinuotaisiais stebi policija. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas per spaudos konferenciją buvo užsiminęs apie situacijos valdymo iššūkius.
„Labai vertiname policijos pareigūnų geranoriškumą užtikrinti viešbučių apsaugą, tačiau naudodamasis proga noriu labai aiškiai pasiųsti žinią valstybei, kad policija, turėdama gausybę kitų funkcijų ir prievolių, nesugebės to padaryti, kad ir kaip to norėtų, ir, kad ir kaip profesionaliai jie pasirengę. Reikia kalbėti apie alternatyvius sprendimus – ar tai būtų kariuomenė, ar Viešojo saugumo tarnyba. (…) Vien policijos pajėgomis to padaryti neįmanoma. Tuo labiau, kad saugos tarnybos į tai žiūri skeptiškai“, – sakė V. Grubliauskas.
Taip pat izoliuotųjų drama tęsiasi ir viešbutyje prie Vilniaus stoties. Tie, kurie ten atvyko jau be bagažo, neturi kuo persirengti, pirmąkart pamaitinti irgi buvo tik pirmą valandą.
Karantinavimo neatšauks, bet spręs dėl išimčių
Ministras anksčiau per spaudos konferenciją kalbėjo, kad nemano, jog būtų prasminga atšaukti sprendimą dėl parvykusių į Lietuvą karantinavimo.
„Turime sudėtingą dilemą, nes sprendimas izoliuoti visus atvykusius yra pagrįstas infekcijų valdymo principais. Užkrato valdymas – esmė sąlyga, kad mes sugebėtume išsaugoti sistemą ir kad sugebėtume sistemoje suteikti pagalbą visiems, kuriems jos reikės. Dėl to tie žmonės susiduria su nemaloniais dalykais: gyventi tokiomis sąlygomis, kurių jie patys nepasirinko, ir gyventi tokiomis aplinkybėmis, kurių jie turbūt įprastomis sąlygomis nesirinktų“, – sakė A. Veryga.
Tačiau jis neatmetė, kad tam tikrų sprendimų, kurie būtų susiję su besilaukiančiomis moterimis arba šeimomis su mažais vaikais, bus ieškoma.
„Bet tai neturėtų tapti sprendimų atšaukimu arba masiniu reiškiniu“, – sakė A. Veryga.
Šiuo metu Lietuvoje patvirtinti 255 susirgimo koronavirusu atvejai, keturi žmonės mirė, pasveiko – 1. Sekti sergamumo Lietuvoje statistiką galite čia.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
