Kauno J. Šlitės advokatų kontora „EVERYLAW“ su portalu „Kas vyksta Kaune“ pasidalino teisine informacija, kaip turėtų elgtis įmonės karantino metu. Apie priemones, kurias savo veikloje galėtų taikyti įmonės, kurioms taikomi veiklos draudimai komentuoja šios kontoros advokato padėjėjas Marius Bakanauskas.
Karantino laikotarpiu draudžiamos šios verslo veiklos:
- Kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas;
- Visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai, nepriklausomai nuo dalyvių skaičiaus;
- Grožio paslaugų teikimas;
- Lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla;
- Ugdymo, vaikų priežiūros bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose (išskyrus organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu).
Dalinės išimtys verslo veiklų draudimui:
- Sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu;
- Viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams;
- Parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą, veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams.
Darbdavio ir darbuotojų santykiai
M. Bakanauskas komentuoja, kad atsiradus griežtam draudimui, kuris taikomas konkrečia veikla užsiimančiai įmonei, įmonė privalo laikinai stabdyti savo veiklą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darbdavys darbuotojų atžvilgiu gali imtis kelių priemonių.
Viena iš priemonių – suteikti kasmetines atostogas. „Jeigu darbuotojai pageidauja ir yra tokia galimybė, galite susitarti su darbuotojais dėl sukauptų kasmetinių atostogų panaudojimo. Darbdaviai taip pat gali suteikti daugiau atostogų dienų, negu darbuotojai yra sukaupę, tačiau tokiu atveju reikia turėti omenyje, kad nutraukus darbo santykius, galimybė darbdaviui susigrąžinti permokėtą atlyginimą darbuotojui yra ribota“, – rekomenduoja M. Bakanauskas. Kasmetinių atostogų metu darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
Kita priemonė – suteikti darbuotojui nemokamas atostogas. Tačiau tam būtinas darbuotojo prašymas, kad jam gali būti suteikiamos nemokamos atostogos. Pasak M. Bakanausko nemokamos atostogos negali būti skiriamos vien darbdavio valia.
Taip pat įmonės gali skelbti prastovą. „Kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių (o tai ir yra visuotinai paskelbtas draudimas įmonės veiklai) negali suteikti darbuotojui ar jų grupei sulygto darbo, bendrovė turi teisę vienašališkai paskelbti prastovą“, – sako advokatės padėjėjas. M. Bakanauskas komentuoja, kad prastova gali būti skelbiama tam tikram laikotarpiui arba neterminuotai.
Pasak jo, kadangi Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino terminas yra apibrėžtas, rekomenduojame skelbti terminuotą prastovą. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą ir trečią dienas – 2/3 vidutinio darbo užmokesčio, o likusį laiką – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Svarbu tai, kad visą darbo dieną dirbančio darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažesnis negu Lietuvoje nustatytas minimalus darbo užmokestis (607 eurai bruto).
Kraštutinė priemonė yra darbo sutarties nutraukimas. „Jeigu dėl reikšmingo darbo apimties sumažėjimo tektų nutraukti darbo sutartis su dalimi darbuotojų, įmonei būtina laikytis visų Lietuvos Respublikos Darbo kodekse numatytų pareigų, tam tikroms darbuotojų grupėms suteikti Lietuvos Respublikos Darbo kodekse numatytas papildomas garantijas bei užtikrinti atleidžiamų darbuotojų teises“, – sako M. Bakanauskas.
Daugiau informacijos galite rasti čia.
