Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų surengta šventinė trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija. Prisimenant 1990-ųjų kovo 11-ąją, dažniausiai prisimename vienybę, šventinėje kalboje teigia Gitanas Nausėda. Prezidentas nepraleido progos ir išreikšti užuojautos V. Landsbergiui.
„Mes turėjome vieną idėją, vieną troškimą, Sąjūdžio dvasią, apie kurią sukosi visa Lietuva. Vienybė buvo ta jėga, kuri suskaldė imperiją“, – trečiadienį per Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė jis.
Anot jo, ir Nepriklausomybės Akto signatarai buvo labai skirtingi žmonės, su skirtingomis patirtimis, skirtingais požiūriais, tačiau juos vienijo idėja – nepriklausoma Lietuva.
„Ar šiandien Lietuva gali tikėtis bent panašios vienybės? Ar turime idėją, kuri galėtų bendram darbui suburti skirtingų politinių pažiūrų žmones? Ar turime idėją, kuri kviestų kartu ne griauti, o kurti?“ – retoriškai klausė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, kitas 1990-ųjų žodis yra pasitikėjimas.
„Rinkdama Aukščiausiąją Tarybą tauta išreiškė pasitikėjimą žmonėmis, kuriems širdyse atnešė troškimą – nepriklausomos valstybės atkūrimą. Ir tas pasitikėjimas nebuvo išduotas“, – sakė jis.
Savo kalboje trečiadienį G. Nausėda prezidentu pavadino pirmąjį faktinį atkurtos Lietuvos vadovą, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį.
„Prezidentas Vytautas Landsbergis – taip, aš nesuklydau, Prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas, – buvo tas žmogus, kurio lyderystė prieš 30 metų buvo labai svarbi nepriklausomos Lietuvos atgimimo dalis. Skaudu, kad Vytautas Landsbergis nuo šiol Kovo 11 dieną jaus ir asmeninę netektį. Užuojauta, Prezidente“, – kalbėjo G. Nausėda.
Antradienį eidama 91-uosius metus mirė V. Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė.
Anksčiau būta iniciatyvų suteikti V. Landsbergiui prezidento ar valstybės vadovo statusą ir su tuo susijusias garantijas, bet jos visos žlugo.
V. Landsbergis vadovavo Aukščiausiajai Tarybai 1990 metais priimant Kovo 11-osios aktą. Juo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Jo vadovavimo metu Lietuva sugebėjo atsispirti Sovietų Sąjungos ekonominei blokadai ir įgijo tarptautinį pripažinimą.
Per trisdešimt metų pasiekta pažanga negalime nesididžiuoti
Negalime nesididžiuoti per 30 nepriklausomos Lietuvos metų pasiekta pažanga, sako Seimo pirmininkas.
„10 tūkst. 958-oji nepriklausomos valstybės diena – tai 30 metų“, – trečiadienį Nepriklausomybės aikštėje per trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė Viktoras Pranckietis.
„Trys laisvos šalies dešimtmečiai – vieniems jie „prabėgę“, kitiems „praėję“ ar net „praslinkę“ – išaugino įvairialypę modernaus lietuvio tapatybę. Galime drąsiai teigti, kad Lietuvoje nuoširdžiai puoselėjamos įvairios pasaulėžiūros, klesti nuomonės“, – kalbėjo jis.
„Akivaizdu, kad kalbėtis nebebijome. Kiekvienas Lietuvoje ištartas žodis yra laisvas, o bandymus nepaisyti demokratijos pasitinka griežta ir reikli pilietinė sąžinė. Dar prieš beveik 11 tūkst. dienų mūsų šalyje kaip įtampa tvyrojo viena ir vienintelė tiesa, todėl negalime nesididžiuoti laisvos Lietuvos pažanga“, – teigė jis.
Anot parlamento vadovo, prieš 30 metų būti lietuviu reikėjo drąsos – nepriklausomybės siekis pasitiktas ekonominėmis manipuliacijomis, smurtu ir agresija.
„Tačiau tautos siela, lietuvio tapatybė liko gyva ir sveika. Tapatybė vienijo mus, saugojo mus ir suteikė pasiryžimo susigrąžinti tai, kas mums priklausė – laisvę“, – sakė jis.
