Infekuotieji koronavirusu bus telkiami penkiose Lietuvos ligoninėse, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį jis sakė, kad sergantieji bus guldomi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ligoninėse.
Šių gydymo įstaigų atstovai tvirtino, kad ligoninės pasirengusios priimti užsikrėtusius pacientus, tačiau Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis siūlė paimtų mėginių tyrimus daryti ne vienoje laboratorijoje, o visose penkiose ligoninėse, kad būtų galima greičiau reaguoti į situaciją.
Ieško apsaugos priemonių gamintojų
A. Šešelgio teigimu, vienu metu Lietuvoje būtų galima ligoninėse gydyti per 700 infekuotų žmonių.
„Turime 782 lovas, kur vienu metu jau šiandien galėtume hospitalizuoti, jeigu būtų tokia būtinybė“, – sakė jis.
Viceministras tvirtino, kad dėl koronaviruso grėsmės kol kas nesiūloma ligoninėms atsisakyti planinių operacijų.
„Kaip matote, lovų šiandien yra pakankamai“, – teigė jis.
Anot A. Šešelgio, apsaugos priemonių medikams, gydymo įstaigų darbuotojams rezervas kol kas yra, tačiau jis bus pildomas.
„Kol kas tų priemonių yra, bet jau šiandien matome, kad tas intensyvumas ir pacientų srautai reikalauja papildomų resursų. Kadangi Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso, dabar staigiai renkamas poreikis, kiek, kokioms įstaigoms, ko reikėtų ir jau Vyriausybė imsis tų priemonių atnaujinimo ar aprūpinimo, o rezervai dar kol kas nebuvo naudojami“, – penktadienį sakė viceministras.
Jo teigimu, šiuo metu aiškinamasi, kokios apsaugos priemonės gaminamos Lietuvoje, mat anksčiau jų tiekimas buvo orientuotas į Kinijos gamintojus.
Pasak A. Šešelgio, apsaugos priemonės bus perkamos iš Europos, JAV gamintojų.
„Dėl tų priemonių tam tikras nerimas yra, bet darome viską iš anksto, kad užbėgtume už akių ir neatsidurtume ties kokia nors krize. Juolab, kad dar yra valstybės rezervas, kuris turi tokias pačias priemones, kurias mes turime savo rezerve“, – kalbėjo jis.
Šeštadienį Bendrajame pagalbos centre turėtų pradėti veikti penkios naujos darbo vietos, skirtos bendrauti su skambinančiaisiais dėl koronaviruso.
„Būtume paleidę ir anksčiau, bet žmonių skaičius yra labai didelis, kurie nori sužinoti informaciją ir klausimų ratas labai platus, turime parengti tuos darbuotojus, kad jie žinotų, ką kalbėti ir kokia apimtimi būtų galima konsultuoti, kad nekeltų panikos“, – sakė A. Šešelgis.
Norėtų diagnozuoti vietoje
Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas V. Janušonis teigė, kad medicininių chalatų, bachilų, pirštinių ir kitų priemonių tiekimas šiuo metu sustojęs.
„Gautas tūkstantis kaukių, kai per mėnesį normaliomis sąlygomis sunaudojame 10 tūkst., yra šiaip sau“, – sakė jis.
Tačiau labiausiai medikas akcentavo diagnostiką, nuo kurios, anot jo, priklauso ir reagavimo į koronaviruso grėsmes laikas.
„Svarbiausias momentas – diagnostika tokia kokia dabar yra, tokia būti negali būti – viename centre Vilniuje“, – sakė V. Janušonis.
Anot jo, tymų atveju šios ligos plitimą pavyko sustabdyti, kai diagnostikos imtasi vietoje.
„Vakar atsakymą (dėl koronaviruso – BNS) gavome beveik po paros (…). Tas dalykas mūsų netenkina“, – teigė ligoninės vadovas.
Pasak jo, šiuo atveju diagnostika nėra sudėtinga ir brangi, nereikėtų didelių investicijų, kad tyrimai būtų atliekami minėtose penkiose ligoninėse, kur infekuoti pacientai ir bus gydomi.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nedavė aiškaus atsakymo dėl tyrimo laboratorijų didžiuosiuose miestuose. Jis sakė, kad kol kas tam nebuvo poreikio, o Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija nėra apkrauta darbu.
Ministro duomenimis, laboratorija per parą gali atlikti 210 tyrimų, dabar poreikis tėra dešimtadaliui pajėgumų.
„Ką tas skubumas išspręstų? Regentai iš vienos vietos užsakomi, jie tik neseniai atsirado, kurie gali ką nors ištirti“, – tvirtino A. Veryga.
„Tačiau jeigu iškiltų didesnis poreikis, neišvengiamai reikės plėsti galimybes“, – pridūrė jis.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas taip pat tvirtino, kad kol kas panaudojama nedaug turimų galimybių.
„Šįryt užkrauti tik šeši mėginiai, kai galime užkrauti iki 70 mėginių“, – sakė jis penktadienį.
„Mūsų darbo režimas yra trys užkrovimai per parą: rytinis, pietinis, vakarinis, – pasakojo laboratorijos vadovas. – (…) Tyrimas be logistikos užima šešias valandas.“
Teigia esančios pasiruošę
Kauno klinikose pacientai, atvykę į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, bus rūšiuojami specialiai tam pritaikytoje palapinėje prie Traumų ir skubios pagalbos centro durų.
Tiek suaugę, tiek vaikai įleidžiami per vienas duris – Suaugusių priėmimą.
Juos pasitikę specialistai pateiks kontrolinius klausimus, susijusius su koronaviruso prevencija. Į juos atsakius, pacientai bus įleisti į Skubios pagalbos skyrius įprasta tvarka.
Jei specialistai pastebės riziką dėl galimo užsikrėtimo koronaviruso infekcija, pacientai bus izoliuoti atskirose patalpose, kol atvyks greitosios medicinos pagalbos automobilis ir juos perveš į Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų kliniką.
Komiteto posėdyje dalyvavęs Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius atkreipė dėmesį, kad Kaune pirmiausia infekuoti pacientai bus gabenami į Kauno klinikinę ligoninę, tačiau jeigu ten pritrūktų vietų, klinikos irgi pasirengusios priimti tokius asmenis.
„Mes ruošiamės ir esame numatę, kuris korpusas, jeigu Kauno klinikinė ligoninė nepajėgs, taps infekcine ligonine, kuris korpusas bus B, jeigu A korpusas bus pilnas“, – sakė direktorius.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė pranešė, kad centre yra 100 vietų, kur galėtų būti gydomi koronavirusu užsikrėtę pacientai.
„Turime tikrai labai gerai sąlygas, atsitiktinai susiklosčiusias, nes nespėjo persikelti Tuberkuliozės padalinys, ir dabar turime 100 stacionarių lovų, kurias kol kas tik naudojame pacientams, kurie atvyksta ištyrimui ir stebėjimui“, – teigė ji.
L. Jančorienės teigimu, įsteigtos keturios reanimacijos lovos sunkiems ligoniams.
Kadangi kol kas nėra nė vieno patvirtinto tinkamo antivirusinio preparato koronavirusinei infekcijai gydyti, pasak medikės, orientuojamasi į simptomų gydymą, reanimacinę pagalbą ir pacientų izoliaciją.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas informavo, kad jo vadovaujama gydymo įstaiga medikamentais ir apsaugos priemonėmis – kepuraitėmis, kaukėmis – apsirūpino mėnesiui į priekį.
Taip pat ligoninėje parengtos izoliuotas vietos, ruošiama atskira operacinė ir gimdykla tiems atvejams, jeigu jų prireiktų koronavirusu užsikrėtusiems ir kitų sveikatos bėdų turintiems žmonėms.
„Esame visiškai pasiruošę darbui ir priklausomai nuo situacijos reaguosime atitinkamai. Šiuo metu jokios pagalbos neribojame“, – sakė jis.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki šiol Lietuvoje atlikta 76 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, laukiama dar šešių rezultatų.
Kol kas Lietuvoje nustatytas vienas COVID-19 atvejis – koronavirusas diagnozuotas iš šiaurės Italijos grįžusiai šiaulietei.
Pasaulinę sergamumo koronavirusu statistiką galima stebėti čia. Naujausiais duomenimis, patvirtintų susirgimo atvejų yra 83 704, iš kurių mirė 2 859 ir 36 654 žmones pasveiko.
