Dėl koronaviruso siaučiančių neramumų pasaulyje žemyn smunkančios naftos kainos pasekmes netrukus turėtų pajusti ir lietuviai. Rinkų analitikai ir ekonomistai prognozuoja, kad dėl to ne už ilgo šalyje sulauksime mažesnių degalų kainų. Tiesa, visgi pokytis nebus toks didelis, kaip norėtųsi, mat naftos kainos dedamoji, lyginant su visa degalų kaina, sudaro pakankamai nedidelį procentą.
Kainą „nužudė“ virusas
Įmonės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas DELFI pasakojo, kad naftos kainų kritimas pasaulinėje rinkoje prasidėjo paaiškėjus informacijai apie koronaviruso keliamą pavojų.
Per mėnesį, anot jo, naftos kainos nukrito nuo 60 iki 50 dol. už barelį, o tam daugiausia įtakos turėjo dėl naujojo viruso kilęs neapibrėžtumas.
„Tai netikėtas įvykis, kuris stipriai sujaukė visus ekonominius modelius. Tai įvykis, kurio niekas nelaukė ir, panašu, kad koronavirusas, kurį visi anksčiau nuvertino kaip nesudėtingą ligą, bent jau šių metų pirmąjį ketvirtį turės labai didelę įtaką Kinijos ekonomikai, nes kol kas epidemijos mastai nemažėja“, – įspėjo analitikas bei pridūrė, kad jeigu 2019 m. IV ketv. Kinijos bendrasis produktas (BVP) augo 6 proc., tai pirmąjį šių metų ketv. prognozuojama, kad Kinijos ekonomikos augimas sulėtės iki 4 proc. ir tai bus istoriškai lėčiausia ekonomikos plėtra nuo 1992 m.
Kaip pabrėžė, neabejotina, kad tam įtakos turi šiandien laikinai uždarytos kai kurios Kinijos gamyklos.
„Dalis žmonių dirba iš namų, taip pat neaišku, kada gamyklos atnaujins veiklą. Tai reiškia, kad toms gamykloms trumpuoju laikotarpiu reikia mažiau žaliavų, mažiau naftos. Esminė priežastis, kodėl krito naftos kaina, tai, kad dėl koronaviruso ekonomistai pablogino naftos paklausos prognozes. Eliminuojant koronavirusą, šiuo metu matau daugiau prielaidų naftos kainai kilti, o ne mažėti“, – sakė A. Izgorodinas.
Paklaustas, kodėl, jo manymu, pasaulinėje rinkoje pingant naftai, kol kas šalyje nemažėja degalų kainos, analitikas tikino, kad tam reikia laiko.
„Praeina tam tikras laikas iki tol, kol degalinių kainos sureaguoja į naftos kainas. Manau, kad tam reikia vienos ar dviejų savaičių ir dar klausimas, kiek mūsų degalinės turi senų atsargų, kurias pirko už didesnę kainą“, – svarstė jis.
A.Izgorodinas aiškino, kad štai prieš beveik dvi savaites, sausio 21 dieną, naftos kaina dar buvo 58 dol. už barelį.
„Turi praeiti laikas, kol baisis degalų atsargos ir tada įmonės pradės pirkti naftą už mažesnę kainą“, – pakartojo jis.
Mokesčiai sudaro 50 proc. degalų kainos
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėdamas apie degalų kainos dedamąsias akcentavo, kad štai kaip pavyzdį imant benziną, akcizas ir pridėtinės vertės mokestis sudaro daugiau nei pusė mūsų mokamos kainos, o likusią – 50 proc. dalį – naftos kaina (32 proc.) bei naftos gamintojų ir pardavėjų marža (13 proc).
„Tokia naftos kainos dedamoji reiškia, kad jei naftos kaina pasaulinėje rinkoje nukrinta 10 proc., tai galėtume tikėtis, kad vidutiniu laikotarpiu matysime tik apie 3 proc. degalų kainos sumažėjimą. Nebus taip, kad naftos kaina nukrenta 30 proc., tai reiškia ir degalų kaina turi nukristi tiek pat“, – aiškino jis.
Pasak ekonomisto, net jei nafta būtų nemokama, benzino kaina bendroje sumoje pirkėjui mažėtų tik apie 30 proc.
„Kadangi mokesčiai siekia pusę sumokamos kainos, tai išeina, kad pirkdamas degalus mūsų Vyriausybei tu moki daugiau nei toms šalims, kurios išgauna naftą“, – sakė jis.
Ž. Maurico teigimu, degalų kaina Lietuvoje artimiausiu metu taip pat mažės, tačiau tokios tendencijos, kad naftos kainos krinta greičiau, o degalinėse pokyčiai atsispindi tik po kurio laiko – įprastos.
„Niekas nenori būti pirmas sumažinęs kainą. Kai naftos kaina krinta, visi pradeda žvalgytis vienas kitam per petį, kas kainą vartotojui pradės mažinti pirmas. Jeigu to daryti neskuba rinkos lyderiai, mažesni pardavėjai taip pat neskuba. O kai naftos kaina kyla, kaip ir atsiranda pretekstas pakelti kainą, o tada jau visi iš paskos“,– apie tai, kaip veikia rinka, sakė ekonomistas.
„ORLEN Lietuva“: ateities kainas prognozuoti sudėtinga
Naftos perdirbimo AB „ORLEN Lietuva“ atstovė spaudai Kristina Gendvilė tikino, kad 2020-aisiais stebimas nuolatinis naftos kainos kitimas, o jos stabilumas buvo fiksuotas tik šių metų 3-4 savaitę, tačiau palyginus su sausio pradžia, šiuo metu, anot jos, Brent naftos kaina yra apie 20 proc. mažesnė.
„Žemiausia reikšmė šiais metais buvo fiksuota vasario 3 dieną. Svarbu pažymėti, kad OPEC+ narių techninis susitikimas ir jo metu pasiekti susitarimai davė naudos. Vasario 6 bei 7 dienomis stebimas Brent naftos kainos kilimas“, – sakė atstovė spaudai.
Pasiteiravus, kas pastaruoju metu naftos kainos mažėjimui rinkoje galėjo turėti daugiausia įtakos, specialistė pritarė analitikams ir taip pat kalbėjo Kinijos ekonominę padėtį.
„Naftos kainai įprastai didžiausią įtaką daro prognozuojami naftos išgavimo (pasiūlos) ir naftos produktų vartojimo (paklausos) pokyčiai. Įvykiai Kinijoje, koronavirusas ir jo sukelti socialiniai bei ekonominiai pokyčiai, ypač vartojimo pokyčiai, prognozuojama, paveiks Kinijos ekonomiką bei naftos produktų paklausą.
Tai atsilieps ir pasaulinei naftos produktų paklausai, kaip, pavyzdžiui, sumažėjęs lėktuvų skrydžių kiekis turės įtakos reaktyvinio kuro pasaulinei paklausai. Naftos produktų paklausą taip pat mažina rekordiškai šilta žiema Šiaurės pusrutulyje. Ateities sandorių kainoms įtaką daro ir lėtėjanti pasaulinė ekonomika, pesimistinės nuotaikos rinkose“, – vardijo ji.
Kalbėdama apie galimas degalų kainas ateityje, specialistė pažymėjo, kad Lietuvos rinka yra pasaulinės naftos produktų rinkos dalis ir ji nėra izoliuota nuo pasaulinių tendencijų ir naftos kainų pokyčių.
„Didmeninė degalų – dyzelino ir benzino – kaina sudaro mažiau nei 50 proc. tos kainos, už kurią degalus vartotojas įsigyja degalinėje. Didesnę vartotojo sumokamos kainos dalį sudaro akcizo ir PVM mokesčiai, kurie nuo 2020 sausio 1 dienos išaugo, taip pat mažmeninės prekybos įmonių marža.
Pažymime, kad nuo 2020 m. sausio pradžios AB „ORLEN Lietuva“ vienkartiniams sandoriams taikomos kainos mažėjo.
Labai sudėtinga prognozuoti ateities kainas. Tačiau šiuo metu rinkoje maržos žemos, o tai reiškia, kad degalai labai pigūs ryšium su naftos kainomis. Koronavirusas paralyžiavo gamybą ir transportą Kinijoje, degalų paklausa krito, o naftos perdirbimo produktų gamyklos sumažino pajėgumus. Dėl šių priežasčių degalų kainos smarkiai nepakito. Gamyklos sunaudoja mažiau naftos, o tai, esant tai pačiai pasiūlai, didina atsargas ir mažina naftos kainas“, – komentavo K. Gendvilė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
