Siekiant gerinti skubiosios medicinos pagalbos paslaugų kokybę bei prieinamumą regionų gyventojams, Lietuva rengiasi diegti užsienyje populiarias telemedicinos paslaugas, kai pasitelkus modernias technologijas skirtingose gydymo įstaigose dirbantys medikai gali konsultuotis tarpusavyje gyvai per atstumą.
Kaip skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai, būtent tuo tikslu bus įgyvendinamas pilotinis Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas telemedicinos centrų projektas. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai, projektai teikiami derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms.
„Užsienio šalyse telemedicina – populiari, pasiteisinusi ir naudinga, nes suteikia galimybę medikams operatyviau keistis svarbia informacija apie pacientus, konsultuotis priimant sprendimus dėl gydymo. Natūralu, kad Lietuva irgi turi žengti su naujovėmis ir išnaudoti pažangiausias technologijas sveikatos sektoriuje.
Tad pirmiausia telemedicina startuos teikiant skubiąją pagalbą. Vėliau spręsime, kokiose srityse būtų galima plėtoti šias paslaugas. Svetur tai populiaru ir teikiant paslaugas vaikams, gydant insultą, stebint lėtinius pacientus namuose, teikiant psichiatrijos ir intensyvios terapijos paslaugas“, – sako ministras.
Anot jo, šios paslaugos itin svarbios, kai reikia spręsti kritinius atvejus, pavyzdžiui, kuo skubiau pradėti taikyti gydymą insulto, traumų, sunkių infekcijų atvejais. Juk kuo anksčiau pradedamas reikalingas gydymas, tuo daugiau galimybių žmogui pasveikti, išvengti mirčių.
Taigi šį pilotinį projektą su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įgyvendins Kauno klinikos, Santaros klinikos ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL).
Planuojama, kad kiekviena iš šių įstaigų turės po tris konsultuojamus skubiosios medicinos pagalbos skyrius rajonų ar regionų ligoninėse, kurioms teiks telekonsultacijas, o esant poreikiui – ir stebėjimo paslaugą bei įstaigoje atliks vidaus konsultacijas.
Numatyta, kad mobilioje telemedicinos stotelėje, įrengtoje konsultuojančioje įstaigoje, gydytojas teiks skubiosios telemedicinos paslaugas konsultuojamo rajono ar regiono ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyriaus gydytojui su pacientu, pasitelkęs vaizdo, informacines ir elektronines ryšių priemones.
Be to, regionų įstaigose bus naudojama mobili įranga su galimybe prijungti diagnostinius prietaisus, pavyzdžiui, otoskopą, oftalmoskopą, ultragarsinį aparatą ir kt. Gydytojas konsultantas, skubos tvarka įvertinęs paciento būklę, galės paskirti tyrimus, koreguoti gydymą, pateikti rekomendacijas dėl tolesnio ištyrimo ir gydymo. Taip pat didieji telemedicinos centrai turės galimybę keistis informacija, taip sudarydami sąlygas konsultuoti vienas kitą arba vienas kito konsultuojamus rajonus.
Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai Kęstučio Stašaičio teigimu, šios pažangios technologijos spręstų itin aktualias problemas. Tarkim, telemedicinos tinkle esančiuose skubiosios pagalbos skyriuose pacientų srautai būtų optimaliai paskirstyti, personalo ištekliai efektyviai panaudojami, trumpėtų pacientų aptarnavimo laikas, didėtų jų pasitikėjimas medikais.
„Svarbu yra ir tai, kad naujovės užtikrins, jog pacientams ir jų artimiesiems nebereikės vykti į didžiųjų miestų ligoninių skubiosios pagalbos skyrius konsultacijoms. Jos bus kokybiškai suteiktos jų gyvenamajame regione per kur kas trumpesnį laiką. O prireikus guldyti į ligoninę didžiuosiuose centruose, pacientai galės būti nuvežami tiesiai į specializuotus skyrius“, – sako K. Stašaitis.
Be to, RVUL direktorės Jelenos Kutkauskienės teigimu, telemedicina turėtų ženkliai sumažinti nereikalingų arba išvengiamų pacientų pervežimų, būtų galima greičiau reaguoti į gyvybei grėsmingus iškvietimus. Kritinių situacijų metu būtų greičiau pradedamas gydymas, o tai pagerintų gydymo rezultatus.
„Manau, kad ši priemonė padėtų kelti regionų gydytojų ir kitų specialistų kvalifikaciją, o tuo pačiu gerėtų ir periferijoje teikiamų paslaugų kokybė. Specialistai, dirbantys regionų ar rajonų gydymo įstaigose, kur pacientų srautas sąlyginai nedidelis, neretai turi gerokai mažiau praktikos tam tikrų ligų ar negalavimų atvejais. Didžiųjų centrų medikų, turinčių šią patirtį, konsultacijos būtų jiems reikšminga pagalba“, – tvirtina J. Kutkauskienė.
Santaros klinikų direktorės valdymui Aušros Motiejūnienės Bilotienės teigimu, tikimasi, kad telemedicinos galimybės padės pritraukti į regionus daugiau jaunų specialistų.
„Jaunieji gydytojai, turėdami galimybę bet kuriuo metu konsultuotis su didesnę patirtį turinčiais kolegomis didžiuosiuose centruose, jausis tvirčiau, priimdami su pacientų gydymu susijusius sprendimus. Tad tai būtų dar vienas svarus argumentas prie regionuose siūlomo gerovės paketo jauniems specialistams. Kaip rodo kitų šią technologiją naudojančių šalių praktika, telemedicinos kainos ir naudos santykis yra teigiamas“, – sako A. Motiejūnienė Bilotienė.
Planuojama, kad pilotinis projektas truks apie vienerius metus, o finansavimo sutartis su jį įgyvendinsiančiomis įstaigomis bus pasirašyta iki 2020 metų pabaigos. Šis projektas dalyvavo Finansų ministerijos paskelbtoje inovatyvių, pažangių idėjų atrankoje dėl finansavimo iš ES lėšų. Jis pripažintas ekonomiškai efektyviausiu ir jam numatytas 3,1 mln. eurų finansavimas.
Telemedicinos pavyzdį galite pažiūrėti čia.
