Modernus žvilgsnis į eksponatus: atverta nauja M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicija | Kas vyksta Kaune

Modernus žvilgsnis į eksponatus: atverta nauja M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicija

R. Tenio nuotr.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (V. Putvinskio g. 55, Kaune) pirmajame aukšte atverta nauja pastovioji ekspozicija „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“, kurioje lankytojams moderniai pristatomi ne tik dailės kūriniai, bet ir lobių radiniai, išskirtinės tekstilės, skulptūros ir kitos vertybės.

Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis – tai tik kelios temos, kurios nukels naujosios ekspozicijos lankytoją į XIV–XIX a. Lietuvos teritoriją. Ekspozicijos tikslas – moderniai ir įtraukiančiai pristatyti beveik 600 metų skaičiuojančią dailės raidą, glaustai atspindėti Lietuvos meno ir kultūros tendencijas bei eksponuoti vertingiausius M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fonduose saugotus kūrinius, iki šiol buvusius neprieinamus lankytojų akims. Nors ekspozicijoje nėra griežtos chronologijos, išlikę tik fragmentiški istorijos atspindžiai, tačiau jie leidžia rekonstruoti dalį to tolimojo laikotarpio atminties.

Pirmojoje salėje lankytojus pasitinka seniausi eksponatai bei unikalūs, vertingi atradimai. Tai – monetų ir papuošalų lobiai, Kauno senamiestyje rasti kokliai ir lėkštės, seniausia skulptūra Lietuvoje „Žygaičių liūtukas“, itin retos knygos, išsaugota Vytauto Didžiojo privilegija, suteikianti Žemaičių vyskupui ir kapitulai žemes ir žmones, įspūdingas gyvenimo tuštybę primenantis tapybos darbas „Memento mori“, kurį papildo itin reta vienuolynuose naudota „Laiko alegorijos“ skulptūra.

Antrojoje salėje – seniausios ir vertingiausios gotikinės madonos – tai meno kūriniai, puošę Lietuvos bažnyčias. Gotikinė skulptūra Lietuvoje galėjo pasirodyti tik po oficialaus Lietuvos krikšto 1387 metais. Tuomet ją kūrė kviestiniai Čekijos, Lenkijos, Livonijos, Prūsijos ir Vokietijos meistrai. Vėliau, įkvėpti užsienio menininkų, įsitraukė ir vietiniai skulptoriai.

Trečioji ekspozicijos salėje skirta interjero ir aprangos atributams – lankytojų akis pasitinka įspūdingi sienos gobelenai, išlikę vertingi to laikotarpio meno kūriniai, turtinga skulptūrinių, tapytų, raižytų portretų galerija. Beveik visi kūriniai pasakoja neįtikėtinas asmenybių arba eksponatų atsiradimo istorijas.

Kaip galėjo P. Smuglevičiaus piešinys nukeliauti į Paryžių? Kodėl du menininkai atsidūrė Sibire? Kam buvo skirtas prabangus 1679 metų veidrodis? Kodėl elnio ragai atsidūrė Zapyškio bažnyčioje? Šios ir daugelis kitų istorijų atskleidžiamos lankytojams, keliaujantiems per parodą.

Ekspozicijos „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“ kuratoriai – Daina Kamarauskienė ir Osvaldas Daugelis, ekspozicijos architektas – Saulius Valius. Ekspozicija lankytojams oficialiai atverta praėjusį penktadienį, 98-ųjų M. K. Čiurlionio muziejaus įkūrimo metinių išvakarėse.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA