Žaibiška atomazga: Kaune stadioną statantys turkai gali lengviau atsikvėpti

R. Tenio nuotr., „Kas vyksta Kaune“ montažas
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pirmadienį pasirodžius „Kas vyksta Kaune“ publikacijai apie atlyginimų kelis mėnesius negaunančius S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybininkus iš Turkijos, jau kitą dieną ledai pajudėjo. Portalą pasiekė informacija, kad darbininkams išmokėti visi pinigai. Tiesa, konkrečios vėlavimo priežasties Lietuvoje registruoto bendrovės padalinio vadovas neįvardijo, tuo metu Statybininkų profsąjunga apgailestauja, kad renkantis konkurso nugalėtoją pirmu smuiku griežia darbų kaina.

Kaip „Kas vyksta Kaune“ praėjusios savaitės pabaigoje pasakojo „Kayi Construction“ į Lietuvą pavasarį atvežti turkai, algų jie negauna jau kelis mėnesius. Kompanija kiekvienam iš stadiono prieigose mindžikavusios ketveriukės esą buvo skolinga po 7,5 tūkst. eurų, pinigų nesulaukė ir kiti.

Prireikus iki vidurnakčio plušančių statybininkų, savaime suprantama, tokia padėtis nedžiugino, o motyvacija dirbti krito. Kai kurie laukti atlyginimų grįžo į Turkiją, kur galėtų ieškoti ir kito darbo, nors įsidarbinimo galimybės priverstiniams statybų aikštelės „dezertyrams“ miglotos.

Įtampa už milijonus rekonstruojamo Kauno stadiono statybų aikštelėje: turkai atsisako dirbti 18 nuotr.

Turkai norėjo kelti streiką, mėgino badauti, bet aiškėja, kad situacija šią savaitę drastiškai pasikeitė. Su portalu kontaktavęs darbininkas Ertan Simeri antradienį pranešė, kad visa alga išmokėta ir dėkojo už pagalbą.

Vėluoja vienur – stinga kitur?

Lietuvoje registruoto „Kayi Construction“ filialo vadovas Aleksandras Beganskas „Kas vyksta Kaune“ teigė tiksliai nežinąs, dėl ko strigo mokėjimai – iš pradžių jis dirbęs su Vilniaus projektu (sostinėje bendrovė statė „Ozo“ prekybos centrą), likęs, o kita grupė vykdo Kauno stadiono rekonstrukciją.

„Kiek kalbėjau su projektų vadovu, atsakingu už statybas, ne visi darbininkai nepatenkinti, tik kai kurie pareiškė nepasitikėjimą įmone. Mano žiniomis, mokėjimai kažkiek vėlavo. Negaliu įvardyti tikslios priežasties, tačiau tai yra labai didelė įmonė, turinti projektus įvairiose šalyse. Kaip ir Lietuvoje būna – jeigu turi daug objektų ir kuris nors užsakovas vėluoja atsiskaityti už vieną projektą, kitas už kitą, taip ir išeina…“ – logišką, tačiau sunkiai įtikėtiną lėšų trūkumo schemą nubraižė A. Beganskas.

Savaitės pabaigoje kai kurie turkai buvo tvirtai nusiteikę nebedirbti / R. Tenio nuotr.

Tiems darbininkams, kurie sudarę sutartis čia, nurodė pašnekovas, nustatyta tvarka mokama per „Kayi Construction“ Lietuvos padalinį, kitiems atlyginama komandiravimo principu. Verta paminėti, rekvizitai.lt duomenimis, didelių turtų darbuotojams bendrovė neneša – čia įdarbinti 88 asmenys, o vidutinis atlyginimas siekia 630 eurų.

„Tikimės, kad nesklandumų daugiau nebus. Antras dalykas, pažiūrėkite, kiek Lietuvoje statybos įmonių yra bankrutavusių, bankrutuoja. Čia visko pasitaiko“, – kalbėjo A. Beganskas.

Kiek dirbo Vilniuje, anot jo, su visais atsiskaitoma laiku, iki šiol jokių problemų nebuvo. „Ozo“ prekybos centrui pagal sutartį suteiktas 10 metų garantinis terminas. A. Beganskas paskirtas vadovu, kad nustačius defektus, suinteresuoti asmenys galėtų kreiptis tiesiogiai ir jie būtų ištaisyti.

„Per dešimtmetį nepabėgome, čia mokėjome mokesčius. (…) Vilniuje dabar nieko nestatome, Lietuvoje kol kas turime tik vieną objektą – Kauno stadioną. O paskui žiūrėsime“, – sakė „Kayi Construction“ padalinio vadovas.

Savivaldybė pretenzijų nenusipelnė

Kauno savivaldybė dėl jos nusamdytos bendrovės statybininkams galimai nemokamų algų, tuo metu, marškinių nesiplėšė ir priėmė nuosaikią poziciją. „Kas vyksta Kaune“ pateiktame naujame atsakyme Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius aiškino, kad rangovo santykius su darbininkais ir vidinę įmonės tvarką komentuoti valdininkams būtų neetiška ir neatsakinga.

„Savivaldybei, kaip užsakovui, svarbiausia, kad darbai vyktų pagal grafiką ir kokybiškai. Šiuo metu jokių skolų rangovui savivaldybė neturi, viskas vyksta pagal sutartį, todėl pretenzijoms reikšti nėra jokio pagrindo“, – sakė V. Abramavičius.

Pasak savivaldybės, darbai stadione atliekami kokybiškai / R. Tenio nuotr.

Jis nurodė iš viso statybvietėje dirbant apie 100 žmonių: maždaug 60 iš Turkijos, likę – subrangovai. Savivaldybė tikisi, kad vidiniai klausimai bus išspręsti ir tai netaps kliūtimi sėkmingai tęsti darbus. Kiek anksčiau V. Abramavičius vėluojančius darbus grindė kintančiais projekto sprendiniais, sudėtingesnėmis turkų derybomis su subrangovais, medžiagų tiekėjais bei užsiminė, kad tempas galėtų būti žymiai aukštesnis.

Statybos valdymo skyriaus vedėjas teigė jokių sankcijų savivaldybę pagal sutartį taikyti dar negalint, nes terminas neviršijamas, bet jau dabar matoma, kad rekonstrukcijos turkai nespės pabaigti kitų metų gegužę, kaip suderėta. „Nebent įvyktų stebuklas“, – pridūrė V. Abramavičius.

Pagalbos ranką tiesia profsąjunga

Ylai išlindus iš maišo, su „Kas vyksta Kaune“ susisiekė ir turkų atveju susidomėjusi Statybininkų profesinė sąjunga. Organizacijos pirmininkė Jurga Subačiūtė–Žemaitienė portalui sakė profsąjungą neturinti duomenų apie „Kayi Construction“ nesąžiningą veiklą, tik anksčiau gavo signalą, kad konkursą laimėjo turkų įmonė.

„Suprantu, kad šioje istorijoje sužaidė mažiausia kaina, bet visų pirma ne į ją reikėtų orientuotis. Esminis klausimas: ar galime įsileisti tokį verslą, kuris nesirūpina darbuotojais, ar gali išnaudojami bei pervargę darbuotojai užtikrinti darbų kokybę?“ – kalbėjo J. Subačiūtė-Žemaitienė, kritiškai įvertinusi pasyvią savivaldybės poziciją rangovo iš Turkijos atžvilgiu.

Pasiteiravus, ko organizacija imasi panašiais atvejais, J. Subačiūtė-Žemaitienė teigė, kad siekiama išsiaiškinti situaciją kreipiantis į darbo inspekciją, kitas atsakingas institucijas, socialinius partnerius. Taip pat darbuotojams teikiama konkreti teisinė ar tarpininkavimo pagalba, pavyzdžiui, padedama parengti reikiamus dokumentus darbo ginčų komisijai ir pan. O jeigu problema iškyla mūsų statybininkams svetur, Statybininkų profesinė sąjunga bendradarbiauja su tarptautinėmis profesinėmis sąjungomis, pirmiausia susisiekia su jomis.

„Tarkime, neseniai nuskambėjusių išpuolių Danijoje atveju komunikavome ir aiškinomės, kodėl taip įvyko. Žiniasklaidoje buvo aprašyta, kad ataka nutaikyta į Lietuvos darbininkus. Tačiau mums kilo klausimų, kodėl išsirutuliojo konfliktas, tad išsiuntėme užklausas ir paaiškėjo, kad iš tiesų situacija buvo kitokia nei pateikta mūsų žiniasklaidoje. Ir atvirkščiai, Danijos profesinės sąjungos, siekdamos padėti ten veikiančių lietuvių įkurtų įmonių darbuotojams, kreipiasi į mus siekdamos surinkti reikiamą informaciją“, – pasakojo J. Subačiūtė-Žemaitienė.

Anot jos, profesinė sąjunga stengiasi ir gali padėti darbuotojams, tik svarbu, kad jie patys kreiptųsi, mat statybų sektorius yra labai pažeidžiamas, ypač kalbant apie darbuotojų iš trečiųjų šalių teises.

Dėl nenumatytų darbų prireikė papildomo milijono

V. Abramavičius detalizavo, kad šiuo metu praktiškai baigtos statyti VIP tribūnos, montuojama jų stogo konstrukcija, požeminėje automobilių statymo aikštelėje darbai taip pat juda pabaigos link, iki metų galo tikimasi pradėti lieti pagrindinį stadiono pamatą. Kitais metais prasidės stadiono tribūnų rekonstrukcija, inžinerinių sistemų ir fasado apdailos darbai.

Terminai esą nusikėlė dėl projekte nenumatytų darbų. Prireikė atlikti papildomus grunto bei konstrukcijų tyrimus, o gavus jų rezultatus, teko papildomai griauti kai kurias konstrukcijas. Kaip gruodžio pradžioje rašė naujienų agentūra BNS, nuardžius cokolinį aukštą paaiškėjo, kad teks griauti ir iš naujo statyti pertvaras, kurias buvo numatyta palikti.

„Buvo planuota palikti pertvaras, pagilinti grindis ir įrengti patalpas. Tačiau nuardžius apdailą paaiškėjo, kad ten plytos ne sumūrytos, o, galima sakyti, sudėtos ir suglaistytos tinku“, – BNS pasakojo savivaldybės administracijos direktorius T. Metelionis.

Nustačius, kad ekonomiškiau bus konstrukcijas mūryti iš naujo, šie darbai papildomai kainavo 1,1 mln. eurų. Pagal stadiono rekonstrukcijos sutartį, darbus numatyta atlikti už 35 mln. eurų, tačiau maksimali galima projekto vertė su rezervu yra 46 mln. eurų.

V. Matijošaitis užtikrintas: Kaune nacionalinio stadiono istorija nepasikartos 35 nuotr.

Numatoma, kad po rekonstrukcijos S. Dariaus ir S. Girėno stadionas atitiks UEFA 4-os kategorijos reikalavimus, čia bus įrengta šildoma futbolo danga. Vietų stadione padidės nuo 9,5 tūkst. iki 15 tūkst., tribūnos bus uždengtos stogu, stadione galės vykti koncertai, čia planuojama įrengti šildomą futbolo dangą.

14 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Tiesioginė transliacija: policijos generalinis komisaras R.Požėla apie galimą naujų nusikaltimų protrūkį Lietuvoje

Naudojantis koronaviruso krize, kurstomas Vakarų skilimas

Koronavirusas Lietuvoje nusinešė devintą gyvybę (papildyta)

A. Veryga: dėl koronaviruso reanimacijoje šiuo metu yra 14 pacientų

Ne kartą automobilius švarinęs kaunietis buvo sučiuptas su visu „laimikiu“

Prabilo dar vienas Kauno klinikinės ligoninės medikas: tokia situacija Lietuvoje yra pirmą kartą

Tiesioginė transliacija: A.Veryga skelbia naujausią informaciją apie koronavirusą ir atsako į klausimus

S. Skvernelis: draudimas grįžti keltais ir lėktuvais negalios jau nusipirkusiems bilietus

Koronavirusas ne tik medikų tarpe: infekcija nustatyta dviem policijos pareigūnams

Kauno pareigūnų sulaikyto tarnautojo karjera savivaldybėje baigta