Koncertas su legendomis – tokį muzikinį meniu skelbia Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ lapkričio 30 dienai. Dvi ryškios pasaulinio lygio asmenybės, charizmatiška solistė ir orkestras susitiks Kauno valstybinės filharmonijos salėje, kur skambės ryški ir įtrauki muzika.
„Ne tik kūrinys, bet ir visa programa yra gyvas organizmas, kuris privalo turėti savo dinamiką, kūrinių eilės logiką. Programa – tarsi vieno vakaro žmogaus gyvenimas ir ji turėtų būti žaisminga, audringa, melodingai rami bei intriguojanti. Tokiomis nuostatomis remiuosi sudarant visų būsimų koncertų programas. Dar svarbu, kad jose klausytojas atpažintų girdėtą muziką, bet joje būtų ir naujo pažinimo džiaugsmo“, – mintimis dalijasi koncerto svečias – slovėnų dirigentas Simonas Perčičius (Simon Perčič), ne pirmą kartą viešintis Lietuvoje.
Jo rengiami koncertai išsiskiria emocija, maestro kiekvienam kūriniui skiria individualų dirigavimo mostą. Be simfoninės muzikos repertuaro dirigentas nuosekliai rengia projektus su kameriniais, operos ir pučiamųjų instrumentų orkestrais. Savo dirigavimo technika, stilinga interpretacijos nuovoka ir ištobulintu orkestro skambesiu S. Perčičius ne kartą džiugino Berlyno, Bialystoko, Zugló (Vengrija) filharmonijos, Vienos, Liublijanos, Prahos ir kitų miestų publiką.
Dirigentas yra tarptautiniu mastu pripažintų projektų, tokių kaip „OrkesterkamP“ (2006–2018 m. / Vasaros muzikos mokykla ir festivalis), „Svirel“ (2008–2018 m. / Tarptautinis konkursas ir festivalis), Simfoninio orkestro NOVA filharmonijos (2010 m. – meno vadovas ir įkūrėjas). Dirigentas S. Perčičiaus interpretuoajama muzika apima platų repertuarą nuo baroko iki šių laikų kompozicijų ar kūrinių, tampančių iššūkiu tiek Maestro, tiek orkestrams.
S. Perčičius studijavo tromboną Liublianos muzikos akademijoje ir „Scuola di musica di Fiesole“ Italijoje. Dirigavimo studijas baigė pas garsų suomių profesorių Jorma Panula. Dirigentui patinka dirbti su jaunais muzikantais todėl svarbia veikla S. Perčičius laiko meistriškumo kursus jauniesiems dirigentams, kuriuos jis rengia įvairiuose pasaulio universitetuose, aukštosiose muzikos mokyklose.
Jo dirigavimo mentoriais buvo Paavo Järvi, Aldo Danieli-Danev, Erik Westberg ir kt., atvėrę dar ir chorinės bei operos muzikos repertuarą. Nuo repertuaro parinkimo – iki aranžuotės ypatumų, grojimo metodikos ir dirigavimo – toks yra S. Perčičiaus kaip edukatoriaus diapazonas.
Antrasis koncerto „Pasaulinė premjera su legendomis“ svečias – žymus prancūzų trombonininkas Žakas Možé (Jacques Mauger), su soliniais koncertais keliaujantis Japonijos, Korėjos, JAV, Pietų Amerikos ir Vakarų Europos maršrutais.
Įrašęs daugiau kaip 30 kompaktinių plokštelių, trombono žvaigžde tituluojamas Ž. Možé yra vieno seniausių Lozanos universiteto (Šveicarija) universiteto profesorius, Prancūzijos trombonininkų asociacijos prezidentas, nenuilstantis prancūziškos mokyklos ir repertuaro ambasadorius. Jis taip pat dažnai rengia meistriškumo pamokas savo šalyje ir užsienyje. Viešėdamas Lietuvoje Ž. Možé ne tik koncertuos, bet ir lapkričio 29 d. surengs meistriškumo kursus.
Koncertą papuoš charizmatiška solistė Marija Arutiunova (sopranas), ne tik kurianti pagrindinius vaidmenis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, bet ir rengianti solinius pasirodymus, ne kartą iš tarptautinių dainininkų konkursų grįžo su pirmųjų vietų trofėjais. Solistė ne kartą yra prisipažinusi, jog renkasi klasikos, populiariosios, džiazo muzikos žanrus, tačiau nuolat atranda ir naujuosius stilius, kurie ją gaivališkai įsuka.
Atidengiant būsimo koncerto programos dalį verta paminėti apie kūrinius. Didžiausia vakaro intriga jau dabar galima įvardinti premjerą – daugelio žinomų kino filmų muzikos autoriaus Vladimiro Kosmos (Vladimir Cosma) koncertą trombonui ir orkestrui, kurį pirmą kartą atliks Ž. Možé.
Kas akylai stebi kino meno raidą ir jos kūrėjus, tikrai prisimins rumunų kilmės prancūzų kompozitoriaus, dirigento ir smuikininko Vladimiro Kosmos (g. 1940) melodijas iš kino filmų. Ir žinoma, pirmiausiai – komedijos-dramos „Žaisliukas“ (Le Jouet) su aktoriumi Pjeru Rišaru (Pierre Richard) pagrindinę temą. Savo naujausiąjį kūrinį legendinis Vladimiras Kosma skyrė trombonininkui Ž. Možé, kuriam dėl išskirtinio jo virtuoziškumo daugelis kompozitorių nuolat sukuria originalių kūrinių arba pritaiko specialias aranžuotes.
Trijų dalių koncerte, kaip kino juostoje – spalvingi ritmai, galantiškos ir lengvos melodijos, balansuojančios ties akademinės bei pramoginės muzikos riba. Dar viena Ž. Možé kompozicija bus atlikta kartu su dainininke Marija Arutiunova. Specialiai šiam koncertui Georgo Geršvino (Georg Gershwin, 1898-1937) kūrinio Someone to Watch Over Me aranžuotę iš miuziklo Oh, Kay sukūrė slovėnų kompozitorius Jaka Pucihar. Ir tai bus dar viena netikėta baladės versija, į klausytoją prabylanti soprano bei trombono dialogu. Šio kūrinio neblėstantį populiarumą įrodo gausus atlikėjų ratas – Ella Fitzgerald, Frank Sinatra, Stingas ir kt.
Lyriniam atokvėpiui ir stiliaus įvairovei turėsime progos išgirsti keletą muzikinių perlų – tai šiam koncertui specialiai aranžuotą pučiamųjų instrumentų orkestrui Franzo Jozefo Haydno (1932-1809) Serenadą iš styginių kvarteto Op. 3 No. 5 ir belgų kompozitoriaus Jano van der Roosto (Jan van der Roost, g.1956) romantiškąją I Shall Love but Thee. Sukurti pastarąją kompoziciją autorių įkvėpė Viljamo Šekspyro (Williamo Shakespeare) tekstai ir nutolusių šimtmečių autorių Henrio Perselio (Henry Purcell) bei Georgo Frydricho Hendelio (Georg Friedrich Händel) muzika. Tai vienas gražiausių dabarties autorių kūrinių, vis dažniau tampantis reprezentaciniu solistų vokaliniu numeriu.
Virtuoziškumu ir sodriu skambesiu pasižymi dar dvi koncerto partitūros. Italų kompozitorius Amilkarė Ponkjelis (Amilcare Ponchielli, 1834–1886) Lietuvoje žinomas iš jo operos „Lietuviai“. Maršai, šventiniai kūriniai, šokiai, virtuozinės partitūros variniams pučiamiesiems, fantazijos ir simfonijos – tai kompozitoriaus indėlis į pučiamųjų instrumentų žanrus, kurie yra labai vertinami.
Išlaikant XVIII a. kanotaciją, Almilkarės Ponkjelio Sinfonia per Banda op.153 yra vienos dalies uvertiūra. Ji sukurta 1872-aisiais ir tais pačiais metais įvyko kūrinio premjera. Tai kūrinys, kuriame kiekvienas orkestro atlikėjas susiduria su virtuozinėmis užduotimis, polifoninių ir žanrinių fragmentų dėlione. Anuomet kritikai prognozavo, kad šis kūrinys bus retai atliekamas, o jei atliekamas – tai tik aukščiausio pajėgumų orkestrų.
Ir galiausiai – emocionalus amerikiečių kompozitoriaus ir edukatoriaus Džeimso Barneso (James Barnes, g. 1949) muzikinis išsikalbėjimas… 1994 metais simfoniją užsakė JAV oro pajėgų orkestras Vašingtone. Orkestro dirigentas pulkininkas Alanas Bonneris pasakojo, kad pageidavo solidaus kūrinio pučiamųjų orkestrui ir jam nerūpėjo nei stilius, nei trukmė, nei sunkumai. Todėl autorius galėjo nevaržomai mėgautis laisve, ką jis puikiai padarė, pasitelkdamas itin didelę orkestro sudėtį.
Dž. Barnesas savo Trečiąją simfoniją op. 89 pradėjo kurti jam sunkiu momentu, po dukros Natalie mirties, ištikusios kūdikystėje. Šią simfoniją kompozitorius vadina emocionaliausiu savo kūriniu, kuriame giliausios nevilties tonai progresuoja iki šviesos ir džiaugsmo. Kartais simfonija vadinama „tragiškąja“.
Koncerte skambės šios simfonijos trečioji ir ketvirtoji dalys. Trečioje dalyje autorius norėjo perteikti įsivaizduojamą Natalie pasaulį, jei ji būtų gyva. Ir kartu – tai atsisveikinimo muzika. Finalas reiškia dvasios atgimimą ir susitaikymą su netektimi. Joje yra ir tema, grįsta senuoju liuteronų vaikų himnu „Aš esu Jėzaus mažasis avinėlis“, kuris buvo giedamas Natalie laidotuvėse.
Bilietus į koncertą „Pasaulinė premjera su legendomis“ galima įsigyti Kauno valstybinės filharmonijos kasoje (L. Sapiegos g. 5) arba „Tiketos“ portale.
