Kai parduotuvių lentynose pasirodė pirmieji varškės sūreliai, daugelis iš mūsų dar basi lakstė po kiemą ir taškėsi balose. Tuo metu, geriausias rytinis pažadinimas būdavo ne mamos kepti blynai, bet varškės sūrelis, įvyniotas į rudą sviestinį popierėlį. Daug kas pasikeitė, bet visų pamėgtas skonis išliko tas pats.
Brandus studentas
Šiais metais „Uriga“ sūreliui sukako 24 metai. Jei kalbėtume apie žmogų, tikriausiai tai būtų neseniai studijas baigęs jaunuolis, tačiau sūreliui – tai brandos ir daug puikių prisiminimų metai.
„Uriga” sūrelių gerbėjas Saulius su nostalgija savo atsiliepime rašo: „Man trisdešimt šešeri ir vis dar pamenu tuos laikus, kai močiutė šių sūrelių atnešdavo man ir broliui pusryčiams! Nuostabūs laikai ir dar nuostabesni prisiminimai!”.
Kaip vaikystės dienomis, taip ir dabar – sūrelis dėvi klasikinį raudonai rudą švarkelį, vilioja traškia kakavine plutele bei nepakartojamu saldžios vanilės aromatu. Autentiška receptūra užtikrina nepakitusį skonį, o prisiminimai iškart nukelia į vaikystę.
Lietuviškos tradicijos
Jei tenka daug keliauti, turbūt jau pastebėjote, kad tokio užkandžio kaip „Uriga“ sūrelis kitų šalių prekybos centruose nerasite.
Tai lietuviškas tradicijas išlaikęs produktas, kuriam pagaminti naudojama gryna lietuviška varškė. Suvalgę vieną sūrelį gauname tiek pat kalcio, kaip išgėrę stiklinę pieno.
Kaip ir gamybos pradžioje – „Uriga“ sūreliai pakuojami į sviestinį popierėlį, kuris padeda išlaikyti subtilų skonį bei neišsitepti. Neapsigaukite, nors išvaizda kukli – viduje tikras varškės užtaisas!
Vaikystės nostalgija
Užtenka vieno „Uriga“ sūrelio kąsnio, grįžti į nerūpestingą vaikystę – kai dalyvaudavote „tikruose karo mūšiuose“ ar savadarbių transporto priemonių lenktynėse, kai nerūpestingai leidote aitvarus ar su draugais žaisdavote „kvadratą“.
Sūreliai „Uriga“ padės nors trumpam grįžti laiku atgal ir išgyventi ryškiausius momentus iš naujo.
