Kaunietis verslininkas, vienas didžiausių Lietuvos pramogų pasaulio ryklių, kuris prieš kelerius metus paliko šiuos ir išplaukė į visai kitus vandenis. „Atsivertėlis“, – komentuoja internautai Ugniaus postus socialinių tinklų paskyrose apie planetos ir organizmo detoksikaciją, tausų gyvenimo būdą ir visiems taikią mitybą… Kas nutiko vakarėlių liūtui, kad vieną dieną ėmė ir atsisakė ne tik balių bei alkoholio, mėsos, kovoja vidinę kovą dėl pieno ir beveik išvis ignoruoja maistą: valgo tik kartą per dieną?
– Prieš gerus penkerius metus šou verslo pasaulis be tavęs buvo neįsivaizduojamas, tačiau vakarėliuose tavęs nebematyti. Kur dingo Ugnius Kiguolis?
– Prieš trejus metus nusprendžiau, kad vaikščiojimo po vakarėlius su šampano taurėmis man jau gana, noriu gyventi ramiau.
– Kas įtakojo pokyčius?
– Gyvenime taip būna. Būna, kad pasieki savo gyvenime tokį tašką, kai viskas atrodo pasiekta, padaryta, išbandyta, visi pliusiukai sudėti. Man tiesiog pabodo visa ta tuščiaveidystė, pasidarė įdomu prasmingiau leisti laiką.
– Kiti sakytų, kad be balių nėra gyvenimo. Koks dabar tavo gyvenimas?
– Turiu daug projektų, į kuriuos kuo daugiau laiko ir širdies įdedi, tuo jie man įdomesni, galiu paskęsti juose. Turiu daugiau laiko sūnui ir pomėgiams, kurių tikrai labai daug: ir lauko tenisas, ir visokie stalo žaidimu, ir fantastiniai kortų žaidimai ir pan.
– Gyvenimas be balių pakeitė ir tavo mitybą. Esi veganas?
– Labai palaikau veganizmo idėją ir pats norėčiau būti tikras veganas, griežčiau prisižiūrėti savo mitybą, bet man dar reikia šiek tiek laiko. Mėsos seniai nevalgau, labai stengiuosi atsisakyti ir pieno produktų, bet turiu su jais bėdos – tai didžiulė priklausomybė. Be to, pienas labai paplitęs: į kokią kavinę nueitum, nėra patiekalo be pieno produktų, jo visada bus padaže ar kur kitur. Pieno yra labai daug.
– Kodėl manai, kad pienas yra blogai?
– Niekada nepriimu sprendimų neįsigilinęs į temą. Jei kalbame apie pieną, tai net nežinau, iš kurios pusės į jį žiūrėti, kad būtų galima apie jį pasakyti ką nors gero. Jau vien tai, kaip pienas atsiranda, yra nesąmonė. Reikia prievartauti karves, kad juos nuolat veršiuotųsi, paskui, gimus veršiukui, iš jo tą pieną atimti. Veršiukas keliauja į mėsinę, o karvės gyvenimas toliau sukasi tuo pačiu ratu. Tada pienas pasterizuojamas ir t. t. Apskritai, kol pienas pasiekia parduotuvę, jis virsta milteliais, o paskui vėl „atvirsta“ į pieną.
Pieno poveikis organizmui irgi nėra geras. Mano tėvai, o ir visa giminė yra medikai, tai aš daug apie tai žinau. Pienas tikrai yra nuodas.
– Ar nuo pat vaikystės tėvai neleido gerti pieno?
– Niekada nebuvo daug kalbų šeimoje apie pieną. Tačiau mano šeima šioje srityje augo kur kas greičiau nei aš, jie jau kokį dešimtmetį pieno produktų stengiasi vengti. Man teko pasivyti šeimą, dariau tai daug skaitydamas.
Pieno stengiuosi negerti, pieno produktų nevartoti. Bet tik stengiuosi. Nes, tarkime, sūris – toks blogas dalykas, bet jeigu tik šaldytuve jo atsiranda, labai greitai ir dingsta. Kovoju su savimi.
– Kava ir alkoholis – kiti blogi produktai. Vartoji?
– Alkoholio jau kokius trejus metus – nė lašo, mano organizme yra nulis promilių. Šou verslo laikas jo buvo labai daug, anksčiau net neįsivaizdavau, kaip galima gyventi be jo.
Alkoholis iš organizmo išsivalo per gerą pusmetį ir per tą pusmetį iššūkių būta įvairių, pamenu, galvodavau: gal nieko tokio jei savaitgalį išgersiu vyno, išlenksiu „čierkutę“ kitą? Bet kai organizmas visiškai išsivalo, noras dingsta, jį pakeičia klausimas: „O kodėl turėčiau, kam man tai?“ Kai sužinai, kad alkoholis gali tapti net devynių rūšių vėžio priežastimi, galvoji: ar čierkutė to verta?
Taigi vieną dieną sau labai griežtai pasakiau „Ne“.
– Yra ne vienas, kuris norėtų sau taip pasakyti. Gal turi patarimų?
– Kiekvienas pats mokosi ir pats priima sprendimus. Jeigu randi, ką veikti, kaip atsipalaiduoti, prasmingai leisti laiką be alkoholio, tai ir darai. Svarbu rasti, ką veikti negeriant. Vieni žaidžia kompiuterinius žaidimus, kiti randa įdomią knygą, kuri užkabina, treti pradeda studijuoti. Pas mus įprasta, kad po mokyklos studijuoji, o visą likusį gyvenimą mokytis nebereikia. Tačiau mokytis gali visą gyvenimą.
– Ugniau, kokie veganizmo pliusai ir minusai?
– Teigiami sveikatos pokyčiai, didžiulis energijos kiekis – tai yra didžiausias ir akivaizdus pliusas. Organizmui nereikia tiek stengtis, kiek reikėtų dorojant kotletą. Minusai? Jeigu esi rimtai įsigilinęs, pradedi domėtis, iš kur gautas produktas, kaip ji augintas ir pan., būti veganu tampa gana sudėtinga ir… gana brangu. Be to, jeigu nori būti tikras veganas, maistą turi gamintis pats, o aš neturiu tam laiko.
– Ar tiesa, kad valgai tik kartą per dieną?
– Ilgą laiką stengiausi ir stengiuosi taip gyventi, bet būna laikotarpių, kai išsibalansuoju. Laikausi „fasting“ dietos, pavalgau tik kartą per dieną – penktą valandą popiet. Nubudęs paprastai valgyti nenoriu, toks esu nuo vaikystės, na, nebent suvalgau kokį obuolį. Bet kai keliauju po užsienį, nemokami pusryčiai viešbučiuose mano dietą išderina. Šiemet nemažai keliavau, tai esu išsiderinęs.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
