Alytuje kilusio padangų gaisro pasekmes Alytaus regiono gyventojai jaus dar ilgai. Susidurs su sveikatos sutrikimais, o dirvožemyje nusėdę kancerogenai sukels ilgalaikę taršą. Apie tai perspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė.
Pasak profesores, tarša degant padangoms yra didžiulė ir su niekuo nepalyginama. Ji šimtais kartų lenkia miškų gaisrų taršą, dešimtimis kartų – atliekų deginimo be valymo įrengimų ar ugnikalnių taršą.
„Įvertinus padangų sudėtį (kaučiukas, sieros junginiai, sunkieji metalai, įvairiausi priedai), galima numatyti kokie yra ir degimo produktai. Tai anglies dvideginis, anglies monoksidas, sieros oksidai, kietosios dalelės, benzpirenas, furanai, dioksinai, polichlorinti bifenilai ir sunkieji metalai, tokie kaip arsenas, kadmis, nikelis, gyvsidabris, chromas “, – sako LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja Rūta Ustinavičienė.
Pasaulinė sveikatos organizacija, apibendrinusi ilgamečių tyrimų duomenis, teigia, jog oro tarša sukelia neigiamą poveikį širdies kraujagyslių sistemai.
Šį poveikį ypač skatina tarša kietosiomis dalelėmis. Oro taršos poveikio sveikatai negalima suprasti siaurai, kaip kvėpavimo takų pažeidimo.
Kuo dalelės yra mažesnės, tuo giliau jos patenka į kvėpavimo takus, pačios smulkiausios keliauja į kraujotaką. Tai vienas iš rizikos veiksnių širdies – kraujagyslių ligų greitesniam progresavimui, plaučių susirgimų paūmėjimui, vėžio vystymuisi.
„Smulkūs teršalai, patekę į kraujo apytaką, sukelia krešumo pakitimus, pagreitinto vystymosi aterosklerozę, kurios pasekmės yra miokardo infarktas arba smegenų kraujotakos sutrikimai. Oro tarša taip pat siejama su plaučių ir kvėpavimo takų vėžio vystymusi“, – pažymi LSMU profesorė.
Dar 2013 metais Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra išplatino pranešimą, jog oro tarša yra kancerogenas, sukeliantis vėžinius susirgimus. Taip pat atsidūrus taršos zonose, atsiranda didesnė tikimybė paūmėti lėtinėms ligoms, kurių daugelis žmonių su oro tarša net nesieja.
Profesorė R. Ustinavičienė teigia, kad minėtų kancerogeninių medžiagų poveikis pasireikš net ir po kelių dešimčių metų. Sunkiųjų metalų medžiagos aplinkoje išsilaiko ilgai, dalis jų priskiriamos patvarių organinių teršalų grupei.
„Kuo žmogus yra jaunesnis – tuo turi didesnę tikimybę vėžio vystymuisi. Todėl taršos atveju visada pagrindinė grupė, kuri turi būti apsaugoma – vaikai“, – sako LSMU profesorė.
Profesorė paaiškina, kad kancerogenai nusėda dirvožemyje, jie yra stabilios medžiagos, todėl ši tarša bus ilgalaikė.
„Šie teršalai plinta mitybinėmis grandinėmis – per daržoves, mėsą, pieną. Todėl manau, kad užteršto regiono žemės ūkiui yra padaryta didelė žala“, – perspėja R. Ustinavičienė.
