Karas dėl šimto Kauno apylinkių kaimų: klausimų daugiau nei atsakymų

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Vėlyvą antradienio vakarą itin apleistame barokiniame Švč. Sakramento (studentų) bažnyčios pastate, pačiame Kauno centre, surengta vieša diskusija dėl Kauno miesto savivaldybės planų netoliese esančių miestelių sąskaitą išplėsti Kauno ribas net tris kartus. Į pirmą atvirą ir viešą pokalbį su miesto vadovais rinkosi kalbėtis Kauno miesto ir rajono žmonės, turintys savų „už“ ir „prieš“ argumentų šia itin skubotai į aukščiausias šalies institucijas – Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, LR Seimą – „stumiama“ tema.

Kritikuoja už skubėjimą

Pagrindinės žinutės, kurias sunčia Kaunas apie vos prieš savaitę viešai ir garsiai paskelbtą idėją prijungti dalį rajono teritorijų, tai „kad miestas išaugo savo rūbą ir turi plėstis“; „kad netoli miesto gyvenantys gyventojai ir taip naudojasi miesto infrastruktūra, nors už ją nemoka – darželiais, transportu, paslaugas rajone teikia miesto savivaldybės įmonės“; „kad derybose su potencialiais investuotojais būtų daugiau aiškumo ir atsakomybės, jei jos vyktų tik su miesto atstovais, nes vis tiek tik miestas gali užtikrinti investuotojams būtinas sąlygas“.

Diskusijoje dalyvavusi VDU Viešojo administravimo katedros doc. dr. Aistė Lazauskienė teigė, kad Europoje yra dvi alternatyvos – arba jungti savivaldybes, arba steigti bendras įmones, kurios galėtų bendradarbiavimo pagrindu teikti viešąsias paslaugas. „Vienos valstybės renkasi vieną būdą, kitos kitą. Reikia suprasti, kad žmonės turi didelį ryšį su teritorija, kurioje gyvena, o tam tikrų savivaldybės ribų panaikinimas, daugeliui asocijuojasi su jų tapatybės panaikinimu“, – sakė VDU docentė.

Mokslininkės teigimu, Skandinavijoje buvo atlikta daug jungimų, tačiau ten procesai buvo labai demokratiški, daug diskutuota. „Tarkime, pertvarkant Danijos administracinį suskirstymą, paruošiamasis laikotarpis truko trejus – ketverius metus. O štai Kaune matome didelę skubą, blogiausia, kad iš pačių Kauno rajono gyventojų nelabai girdėta apie tokį norą, iniciatyvą jungtis prie miesto. Atvirkščiai, viešojoje erdvėje gana daug rajono gyventojų sako, kad jiems gera gyventi ne Kaune ir jie nenori tapti miesto dalimi“, – pabrėžia A. Lazauskienė.

Nedemokratiškas procesas

Diskusijoje dalyvavusi LR Seimo narė Raminta Popovienė taip pat mano, kad procesui trūksta skaidrumo ir diskusijų. „Atkreipkime dėmesį, kaip vyksta pati procedūra? Šiuo klausimu net nebuvo diskutuota, o šiandien štai jau turime prasidėjusį procesą. Man sunku suvokti, kaip gali viena savivaldybė atvirai kištis į kitos savivaldybės ribas? Ši idėja net nebuvo pristatyta rinkėjams neseniai vykusių savivaldos rinkimų metu, nesvarstyta ji ir savivaldybės komitetuose, niekur nesvarstyta. Tai tikrai nėra demokratiškas procesas“, – piktinosi pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą į LR Seimą išrinkta R. Popovienė, kandidatavusi Kauno rajono vienmandatėje rinkimų apygardoje.

R. Popovienė pripažino, kad didžiausia problema – daugelį metų nesprendžiamas žiedinių savivaldybių klausimas, kuris turėtų būti svarstomas valstybiniu mastu, kad nėra regioninės politikos. „To pasekmė – štai tokie chaotiški sprendimai“, – apgailestavo ji.

Seimo narės įsitikinimu, jei dalis rajono teritorijos bus prijungta prie miesto, tai likusioji atsidurs didelėje socialinėje atskirtyje. „Jau ir taip pagal šiuos rodiklius Europoje Lietuva yra antra nuo galo, tai situaciją toks sprendimas tik blogins. Tad rajone liekančių teritorijų gyventojai pagrįstai baiminasi dėl savo situacijos“, – teigė Seimo narė.

Idėja sena kaip pasaulis

Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis nesutiko su teiginiu, kad tema iškelta be diskusijų. „Dar kai krimtau politikos mokslus universiteto suole, Seimas pradėjo kalbėti, kad reikia spręsti žiedinių savivaldybių klausimą. Praėjo jau 10 metų – niekas neišspręsta. Kad Kauno rajoną reiktų jungti, kalbėta dar praėjusioje Kauno savivaldybės tarybos kadencijoje. Sakyti „niekas nieko nežinojo, iš vakaro pateikė“, yra absurdiška“, – teigė jis.

A. Palionio įsitikinimu, Kauno iniciatyva yra puiki proga Vyriausybei pradėti kalbėti šiais klausimais. O Kauno savivaldybė, pasak vicemero, kreipėsi tiek į rajono savivaldybę, tiek į Vyriausybę, siūlydama savo planą – prijungti socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais ryšiais su miestu tampriai susijusias teritorijas prie miesto.

„Mes tik pradėjome diskusijų procesą, inicijuojame apklausą, o visi šaukia, kad yra blogai. Tikiuosi, šis aktualus klausimas pajudės ir ne tik Kauno miesto mastu. Kokią teritoriją apklausti, sprendžia VRM, ir viskas bus daroma atsižvelgiant į gyventojų nuomonę“, – sakė A. Palionis.

Dėl savivaldybių bendradarbiavimo

Diskusijoje pasisakiusi Kauno m. tarybos narė, TS–LKD frakcijos narė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad klausimas sprendžiamas skubotai. „Turėtų būti sprendžiama analizuojant, diskutuojant, leidžiant rajono gyventojams susipažinti su pilna informacija apie planuojamus pakeitimus. Reikia rimtai tirti ir prognozuoti, kas nutiks su tomis seniūnijomis, kurios liks rajono pakraštyje, nes akivaizdu, kad jos bus nuskurdintos. Kaip tarybos nariai, politikai, neturime teisės galvoti tik apie savo savivaldybę. Būtų sąžininga, jei būtų pateikta visa informacija apie šį sumanymą, o tarybos nariai būtų galėję apsvarstyti šį klausimą komitetuose, jei jis nebūtų „nukritęs“ iš dangaus posėdžio išvakarėse, kaip kad nutiko su šiuo daugybės žmonių gyvenimą keisiančiu planu“, – sakė J. Šiugždinienė.

Kreipdamasi į diskusijoje dalyvavusį Kauno m. tarybos narį ir „Vieningo Kauno“ valdybos narį prof. Joną Audėjaitį, opozicijos atstovė sakė: „Profesorius iš pradžių puikiai pasakė, kad nereikia įrėminti Kauno, tai ir neįrėminkite!“. Pasak jos, savivaldybės gali puikiausiai bendradarbiauti ir tokių pavyzdžių – apstu. „Nustatykime kompensacijos mechanizmus, įveskime bendrą viešojo transporto sistemą. Diskutuokime, bandykime, jeigu nepavyks – tada, kaip kraštutinis sprendimas galbūt ir būtų teritorijų ribų keitimas“, – siūlė sprendimus J. Šiugždinienė.

Politikės teigimu, Lietuvos savivaldybės ir taip yra vienos didžiausių Europoje. „Savivalda turi būti arti žmonių, tai neturi būti valdžios organas, nuleidžiantis žmonėms sprendimus iš viršaus, atvirkščiai – pokyčius inicijuoti ir jų norėti visų pirma turėtų patys žmonės“, – sakė J. Šiugždinienė.

Skundėsi, kad sunku susitarti

Vicemeras A. Palionis sakė, kad Kauno mieste elektroninis bilietas veikia jau 10 metų, metus už važiavimą viešuoju transportu galima atsiskaityti telefonu, sistema yra integrali. „Kodėl to dar nėra rajone, neturiu atsakymo. Kodėl rajonas nenori integruotis, negaliu atsakyti“, – sakė jis.

Kolegą iš salės skubėjo papildyti diskusijoje dalyvavusi Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė, patvirtinusi, kad su rajono savivaldybe viešojo transporto temomis įvyko trys – keturi susitikimai, tačiau sprendimų nebuvo priimta. „Buvome susitikę ir dėl darželių, dėl kompensavimo tvarkos, dėl socialinės apsaugos temų, tačiau sutarimų neįvyko. Mano galva, gal dabar, kai šitaip aštriai iškelta teritorijų apjungimo tema, vėl pavyks kalbėtis ir sutarti iš naujo“, – sakė R. Šnapšienė.

Kaunas bus svarbus Europos didmiestis

Kauno m. tarybos narys ir „Vieningo Kauno“ valdybos narys prof. Jonas Audėjaitis teigė, kad negalima skirstyti, kad ši žemė yra rajono, o kita – miesto. „Žemė yra visų mūsų, o administracinės ribos – tik vienas būdų valdyti teritorijas. Rajono žmonės turėtų su džiaugsmu suklusti, kad galės priklausyti tokiam dideliam administraciniam vienetui. Protingi žmonės, gyvenantys Kauno rajone, tikrai supras šio žingsnio naudą Lietuvos centrinei daliai ir jį su džiaugsmu priims“, – Kauno savivaldybės pasiūlyto sumanymo nauda įsitikinęs prof. J. Audėjaitis.

Iš viešoje diskusijoje dalyvavusių Kauno miesto savivaldybės atstovų pasisakymų buvo akivaizdu, kad tų teritorijų, kurios nebus prijungtos prie Kauno gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas.

Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas piktinosi, kad „išmėsinėtą“ rajono teritorijos žemėlapį pamatė tik Kauno miesto tarybos posėdžio išvakarėse, rugsėjo 9 d., kai oficialiai apie tai paskelbė savivaldybės viešųjų ryšių skyrius. „Vis dar studijuojame šį žemėlapį, kurį Kauno miesto taryba nubraižė. Matome pačiu brutaliausiu būdu išrinktas patraukliausias teritorijas, kurias norima tiesiog atimti“, – sakė jis.

Viešoje diskusijoje pasisakiusi Raudondvario seniūnė Daiva Bulotienė, kurios seniūnija taip pat turėtų patekti į Kauno teritoriją taip pat teigė, kad šį žingsnį bandoma daryti skubotai, neišdiskutavus. „Mūsų seniūnijos gyventojai gyvena visavertį gyvenimą, darželiuose lankosi mūsų gyventojų vaikai, atnaujinamos mokyklos, kultūros centras, kur vyksta užsiėmimai, renginiai. Sutvarkytoje Raudondvario pilyje ir jos teritorijoje žmonės leidžia laisvalaikį, lankosi turistai. Turime savo biudžetą, patys sprendžiame kylančias problemas. Manau, gyventojams labai svarbu žinoti visus argumentus, tada žmonės priims tinkamą sprendimą“, – teigė seniūnė.

Visą viešos diskusijos „Kauno karas su rajonu: kam atiteks šimtas kaimų?“ įrašą jau netrukus bus galima peržiūrėti portale „Kas vyksta Kaune“. Diskusijoje taip pat dalyvavo ir pasisakė prof. Gediminas Merkys, žurnalistas Juras Jankevičius, filosofas Viktoras Bachmetjevas, Kauno bendruomenių asociacijos vadovas Ramūnas Navickas, Panemunės bendruomenės atstovas Gediminas Žukauskas, Kauno miesto ir rajono bendruomenių atstovai ir gyventojai.

62 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno meras atskleidė, kodėl R. Meilutytę pasirinko patarėja

Prie „Megos“ - sunkiasvorio ir lengvojo automobilio susidūrimas: spūstis kilometrinė

Du svarbius pasikeitimus pristatęs A. Gelažninkas pasiryžęs antrą kartą įveikti Dakarą (foto)

Žlugo balsavimas dėl V. Pranckiečio atstatydinimo (papildyta)

Mitingo „Vėžys - ne sloga“ dalyviai siunčia jautrią žinutę: mes norime gyventi

Atsakas: svarstoma kompensuoti rajono gyventojų išlaidas vaikų darželiuose mieste

Stovėjimas Vienybės požeminėje aikštelėje bus žymimas Geltonąja zona

Sušauktas nenumatytas Seimo posėdis: balsuos dėl V. Pranckiečio atstatydinimo

„Valstiečiai“ nusprendė: R. Karbauskį deleguos į Seimo vadovybę

Atsinaujina Laisvės alėjos maisto parduotuvės: proga apsipirkti su didelėm nuolaidom (foto)