Pristatyta ambicinga Kauno rotušės rekonstrukcija: taps moderniausiu muziejumi šalyje

R. Tenio, Kauno miesto muziejaus nuotr., „Kas vyksta Kaune“ montažas
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Antradienį po aukštais Kauno rotušės palėpės skliautais surengtame pristatyme papasakota, kaip atrodys vienas ryškiausių miesto pastatų po rekonstrukcijos. Architektai pasuko savotišku modernių modulių talpinimo istorinėje erdvėje keliu. Priešakyje – galutiniai techninio projekto derinimai, ekspozicijos ir tvarkymo darbų konkursų skelbimas. Tiesa, darbų, kuriuos atlikti numatoma iki 2022 m., kaina kol kas neatskleidžiama.

Atsigręžė į paskutinę didelę rekonstrukciją

Projektinius pasiūlymus žiniasklaidai ir saujai interesantų pristatęs projektą rengusios architektų studijos „Processoffice“ vadovas, architektas Vytautas Biekša pasakojo, kad siekta sukurti naratyvą, kuris galėtų tęstis ir muziejaus veikloje, ir rotušės kaip pastato istorijoje.

„Tai yra atvirumas arba pažinimas – apsilankai rotušėje, pažįsti šį statinį ir Kauną. Padarėme analizę ir atkreipėme dėmesį, kad lankomos erdvės yra tik dalis pirmo aukšto, holas, Baltoji salė ir kai kurios erdvės antrame aukšte, kita dalis pastato praktiškai nelankoma. Nuo to laiko atsidarė bokštas, bet mūsų pirminė koncepcija – maksimaliai atverti pastatą, padaryti, kad kuo daugiau erdvių būtų prieinamos visuomenei, viešos“, – dėstė architektas.

Lankytojams atvertas aukščiausias bokštas Kauno senamiestyje 27 nuotr.

Anot jo, kad toliau atliekant muziejaus, reprezentacinę, santuokų funkcijas būtų išnaudotas pilnas rotušės potencialas, imtasi tiek naujų sprendimų, tiek ieškota istorinių statinio struktūrų, kurios nuo pat viduramžių užkoduotos. Taip pat stipriai remtasi Žybarto Simonaičio – vieno iš pirmųjų Lietuvos paveldosaugininkų, kuris 1968-1973 m. dirbo prie rotušės – projektu.

„Tai buvo vienas pirmų didelių restauracijos projektų. Iš esmės, tos struktūros, kurias dabar matome, buvo suformuotos tuo laikmečiu – smarkiai mažinta carinio laikotarpio, kurį akcentuodavo holas su Baltąja sale ir atkurta daug renesansinių elementų. Mūsų projektą vadintume tokiu kuratoriniu, kuriuo pakeičiamos neautentiškos sovietmečio struktūros, pastatas šiek tiek atnaujinamas, bet iš esmės nekeičiamas. Tikslas labiau – pristatyti, kokia puiki yra rotušė nei ją keisti ar perdaryti, tad intervencijos minimalios“, – aiškino V. Biekša.

Reveransas buvusiai rotušės funkcijai

Renovuojant rotušę, rūsyje bus panaikintos tarybiniais laikais pastatytos plonų sienų pertvaros, atveriama didelė nepertraukiama erdvė ekspozicijoms, instaliacijoms. Atnaujinamos inžinerinės sistemos, įrengiamos šildomos grindys, naujas apšvietimas.

Pirmajame aukšte be muziejaus ekspozicijos bus formuojamos papildomos erdvės kavinei, konferencijų salei, sumažinamas administracinių patalpų plotas, gerinamas patekimas į rūsį ir antrą aukštą, kur dera muziejaus dalis ir reprezentacinė dalis su Baltąja sale. Palėpė, anot V. Biekšos – taip pat puiki vieta įrengti erdvę muziejaus funkcijoms.

„Suformuojamas pagrindinis įėjimas su Kauno miesto muziejaus ir „Kaunas IN“ priėmimu, kavinė, mokymo klasė vaikams, naujas sanitarinis mazgas, rūbinės, konferencijų salė, holą galima išnaudoti ekspozicijai ir nedidelė dalis patalpų skiriama muziejaus administracijai, tik kelios darbo vietos. Sukuriama galimybė įrengti nedidelį visus aukštus aptarnaujantį liftą, kuris derinant su paveldosaugos specialistais atsiras vienintelėje įmanomoje vietoje“, – pasakojo „Processoffice“ vadovas.

Šiaurinėje pusėje planuojama padaryti atidaromą fasadą, kuris leistų kavinei išsiplėsti į lauką. Tai esą suteiks daugiau gyvumo, kuris primintų statinio prieigas atlikus turgaus aikštės funkciją su daugybe parduotuvėlių pačioje rotušėje. Pastatas anuomet buvo gyvas, užeinamas ir istoriškai dabartiniai pirmo aukšto langai buvo durys į atskiras prekyvietes.

Didžiausi pokyčiai – palėpėje

Daugelio antrojo aukšto erdvių įvaizdis, V. Biekšos teigimu, liks nepakitęs, čia dominuoja restauracinė tvarkyba. Tiesa, projektuojami nauji laiptai į palėpę, o vietoje esamų laiptų – liftas. Ž. Simonaičio rekonstrukcijos metu ši rotušės dalis smarkiai perdaryta, sienos, perdangos yra 1970-ųjų. Įdomi detalė, pastebėjo architektas – dalis medinių lubų sijų yra imitacija, kas antra – lentomis apsuktas betoninis balkis.

Tarybiniais metais rotušė kapitališkai struktūriškai sutvarkyta, tai projektuotojams leidžia imtis šiek tiek drąsesnių intervencijų. Kylant naujais įmantriais laiptais į palėpę, bus kertamos lubos ir pjūvyje atsivers minėtų sijų imitacinis aspektas, atskleidžiantis to meto požiūrį į restauraciją. Vėliau laiptai taps uždaru koridoriumi, vedančiu į palėpę, kur lauks bene didžiausia pertvarka.

„Pasiūlėme gana drastišką sprendimą, leidžiantį išlaikyti nešildomą palėpę, tačiau optimaliai išnaudoti erdvę – viduryje projektuojamas 190 kv. m ekspozicinio ploto uždaras stiklinis paviljonas. Jame reguliuojamas klimatas, malonu būti, bet kartu eksponuojama visa palėpė. Stiklinę dalį galima uždengti užuolaidomis ir naudoti kino seansams ar kitoms veikloms, tai bus gana universali erdvė. Neturime perdaryti viso stogo, nereikia spręsti visokių techninių problemų, kylančių šiltinant seną pastatą, o dalis aukštos palėpės tūrio vis tiek būtų nenaudinga“, – sakė V. Biekša.

Iš esmės, pažymėjo jis, rekonstruojant rotušę išlaikomi autentiški dalykai ir sovietmečiu darytas bareljefas, tiesiog minimaliomis priemonėmis kuriamas modernus sprendinys, kuris atlieka funkciją ir kaip eksponatą palieka esamą erdvę. Į pastatą „įdedami“ nauji tūriai, aiškiai parodant, kad tai yra nauja intervencija, nekeičianti istorinės erdvės. „Reikia tikėtis, muziejus atnaujintas erdves užpildys kokybišku turiniu ir bus labai įdomu“, – vylėsi architektas.

Pirmąkart atvers visas erdves

Kauno miesto muziejaus direktoriaus Gabrieliaus Sužiedėlio tvirtinimu, žengiamas labai svarbus žingsnis artėjant link to, kad Kauno miesto muziejaus Rotušės skyrius ir tuo pačiu Kauno miesto muziejus taptų moderniausiu muziejumi Lietuvoje bei moderniausiu miesto muziejumi Baltijos šalyse.

„Dabar turime pastato atnaujinimo projekto konkursą, po jo seks ekspozicijos kūrimo konkursas – jame bus keliamas uždavinys sukurti šiuolaikišką ekspoziciją, kuri konceptualiai kalbėtų apie Kauno istoriją ir dabarties procesus. Vienas iš esminių aspektų yra ekspozicinė erdvė, kuri lyginant su dabartiniu plotu išauga 300 kv. m“, – visą rotušės atgimimo kelią nubrėžė G. Sužiedėlis.

Taip pat svarbu įvairių funkcijų suderinimas: pastate vykdoma civilinė metrikacija, taip pat veikia „Kaunas IN“ turizmo informacijos centras, vyksta reprezentaciniai renginiai.

„Manau, šiai užduočiai tikrai pavyko surasti gerų sprendinių. Svarbu, kad visos erdvės būtų pasiekiamos judėjimo negalią turintiems asmenims, šeimoms su vežimėliais, – apie muziejaus lankymą kalbėjo įstaigos direktorius. – Šiandien pagalvojau, kad po projekto įgyvendinimo tai bus pirmas atvejis rotušės istorijoje, kai visos jos erdvės bus prieinamos visuomenei.“

Projekto kainos neatskleidžia

Apie projekto įgyvendinimo datas, anot G. Sužiedėlio, kalbėti sunku – po ekspozicijos konkurso dar bus organizuojamas tvarkybos darbų konkursas, o viešųjų pirkimų konkursų datos labai sunkiai prognozuojamos. Tikslas – kad 2022 m., kai Kaunas bus Europos kultūros sostinė, rotušė jau būtų atnaujinta.

Kauno mero patarėjas Simonas Kairys pabrėžė, kad apie konkrečią projekto kainą šnekėti anksti, mat turima patirties, kai paskubama atskleisti darbams reikalingą sumą, o projektai po to pabrangsta.

„Šiuo metu parengtas techninis projektas, suderintas su paveldo institucijomis. Rugsėjį vyks viešasis projekto pristatymas ir tuomet bus dedami galutiniai štrichai“, – sakė S. Kairys. Tuomet dar kartą bus einama pas paveldosaugininkus, tačiau dabartinėje stadijoje projektas su jais suderintas.

V. Biekša pridūrė, kad architektų kritikos per viešąjį pristatymą nė kiek nesibaimina. „Mūsų biuras daug dirba su viešu sektoriumi, tai yra įdomu, ypač šiuo atveju. Praleidau tūkstančius projektinių pasiūlymų skaidrių su istorine analize, buvusiais planais, kurios bus nuoširdžiai pristatytos. Esame atviri pastaboms, tačiau dėl pagrindinių principų neturime didelių abejonių“, – pasitikėjimą demonstravo architektas.

Kaip skelbia BNS, nuo XVI amžiaus su pertraukomis rotušėje veikė pagrindinės miesto savivaldos institucijos. Sovietų okupacijos metais šios funkcijos apribotos, o rotušėje buvo įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius ir Keramikos muziejus. 2015 metais Kauno miesto savivaldybė čia atidarė Kauno miesto muziejaus skyrių. Savivaldybės duomenimis, per metus rotušėje apsilanko daugiau nei 21 tūkst. lankytojų, o atnaujinus patalpas šį skaičių tikimasi padvigubinti.

18 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

K. Brazauskienė atsivėrė: papasakojo apie onkologinę ligą, gyvenimą be velionio vyro ir vienatvę

B. Brazdžionio archyvas parduodamas už 2,5 mln. JAV dolerių

Liberalų sąjudis Kaune išsirinko naują pirmininkę

Savanoriai tvarkėsi net 10 Kauno vietų aplink Nerį ir Nemuną

Per trisdešimt metų pirmąkart legaliai atverta „Britanikos“ apžvalgos aikštelė

Uždarytas dešimtmečius Kaune veikęs naktinis baras: ėjo atsisveikinti su gėlėmis ir ašaromis

Lampėdžiai nuo šiol turės įspūdingą grožio saloną

Liberalų sąjūdis Kaune rinks naują pirmininką

Brutaliai apvogta mečetė: pasirūpino, kad neliktų vaizdo įrašų

Į „Megą“ atrieda naujoji „Hyundai N“ šeima