Tviskanti miesto ateitis reikalauja gyventojų aukų – taip būtų galima pavadinti Aleksote, kitapus Nemuno, susiklosčiusią situaciją. 2022 m. čia planuojant atidaryti M. K. Čiurlionio koncertų centrą, o pačiam mikrorajonui plečiantis, numatoma rekonstruoti H. ir O. Minkovskių gatvę – šiam infrastruktūros projektui skersai kelio stovi kelių aleksotiškių namai. Žmonės keltųsi kitur, jeigu už savivaldybės siūlomus pinigus galėtų įsigyti būstą, tačiau sumos tokios, kad kauniečiai jaučiasi tiesiog įspeisti į kampą.
Nuo M. K. Čiurlionio tilto pasukus į H. ir O. Minkovskių gatvę ir pravažiavus „Kauno grūdų“ gamyklą, dešinėje pusėje prie pat kelio stovi pora senutėlių medinių namų, toliau link Senamiesčio – dar keli. Pakrantę užvaldant Čiurlioniui, kuris dėl Aleksote bręstančio konflikto apskritai nekaltas, saujai dešimtmečius čia gyvenusių kauniečių vietos nebelieka.
Planuojant platinti gatvę, kai kurie sklypų ir pastatų savininkai jau suderėjo su savivaldybe dėl nekilnojamojo turto pardavimo, tačiau daliai gyventojų valdininkų pasiūlytos sumos pasirodė juokingos – žmonės teigia, kad jų neužtektų pasirūpinti jokiu stogu virš galvos. Nors dabartiniai aleksotiškių namai toli gražu ne pirmos jaunystės, į nežinią stumiami gyventojai mato daug liūdnesnę perspektyvą.
Duoda triskart mažiau nei prašė
47-u numeriu H. ir O. Minkovskių gatvėje pažymėtame name su pilnamete dukra, 12-mečiu sūnumi ir 66-erių tėvu, kuris – statinio ir (formaliai neegzistuojančio) sklypo savininkas, gyvenanti Giedrė „Kas vyksta Kaune“ pasakojo, kad iš pradžių už turtą jie prašė 80 tūkst. eurų, vėliau nuleido kartelę iki 70 tūkst. eurų, tuo metu savivaldybė sutinka sumokėti 25 tūkst. eurų.
„Nei mes uždirbti norime, nei ką, tiesiog nusipirkti būstą“, – atviravo moteris, kurios motina Palmira gyvena visai čia pat, 43-iajame name. Senutėlis daugiabutis iš išorės demonstruoja garbingą amžių, tačiau moters butas, kuriame ji gyvena su dviem suaugusiais sūnumis, sutvarkytas nepriekaištingai. Plačiojo interneto šaltiniai rodo, kad pastatas – buvęs karo belaisvių barakas.
„Mano butą pasiūlė pirkti už 20 tūkst. eurų, tai kas man išeina? Palapinę prie savivaldybės pasistatyti? Už tokią sumą nieko nenupirksi, kokios rinkos kainos. Iš pradžių sakė, mokės pagal nekilnojamojo turto rinkos vertę, vertins vietą. O čia juk praktiškai centras, kai patvarkys, išvis bus prestižinė vieta, dar geriau nei Freda“, – samprotavo Aleksoto senbuvė.
Iš šio namo gyventojų tik su ja viena derėtasi dėl turto pardavimo. Butų rąstiniame tarpukario laikų pastate yra daugiau, tačiau tik Palmiros išpirktas, kitiems žmonėms savivaldybė žada suteikti socialinius būstus. Aklavietėje atsidūrę kauniečiai tikina, kad už turtą jiems pasiūlius normalią kainą, neprieštarautų išsikelti, tačiau siūlomos sumos nieko padoraus įsigyti esą neleidžia.
„Paskui man sako, ką, norite apiplėšti savivaldybę? – prunkšteli Palmira. – Dabar pirkimo-pardavimo procedūra jau nutraukta, girdžiu, kad pradedamas nekilnojamojo turto paėmimas.“
Atvirai prieinamais Registrų centro duomenimis, 47-as H. ir O. Minkovskių gatvės namas, kuriame su šeima gyvena Giedrė, vertas tik 9160 eurų, sklype esantis priestatas – 206 eurų. Tuo metu 43-ias daugiabutis įkainotas 52500 eurų, atskirų jame esančių butų vertė valstybės įmonės skaičiavimu siekia nuo 6590 iki 14300 eurų, tačiau Registrų centro vertinimai, kaip vėliau pasiaiškino „Kas vyksta Kaune“ – kita istorija.
„Griauna“ pusę amžiaus
„Čia mano močiutė mirė, aš šitoje vietoje irgi gimusi, užaugusi, ir jau pasenusi. Namą griauna 50 metų, dėl to jis taip atrodo – močiutė nieko nedarė. Sako, „tai griaus“, dabar turim ką turim. Galima sakyti, mus įkalino, 50 metų nieko negalime daryti, kasmet kažkokia naujiena“, – trumpai nubrėžusi Aleksoto žemėje įsišaknijusią giminės liniją piktinosi Giedrė.
Jos mama prisimena, kad daugiabutyje apsigyveno, kai ėjo į 11-tą klasę. Būstai anksčiau priklausė Kauno baldų kombinatui, Palmiros tėvas dirbo inžinieriumi. Išsiskyręs su žmona, vyras neturėjo kur gyventi, tad direktorius jam davė čia susitvarkyti. Žmonės, kaip pasakojo moteris, įsivedė vandentiekį, viską pasidarė.
„Senais laikais, prieš keliolika metų, tame name mirė senutė ir norėjau dukrai paimti butą, vis stogas virš galvos. Kaip ir leido, dokumentus buvau suruošusi, didelius kelius suvaikščiojau, bet galiausiai nedavė. Priimanti dokumentus darbuotoja sakė „nežinau, kodėl jums neduoda“.
Kai viskas nurimo, atvažiavo ponia su gera mašina pasiimti mokesčių lapelių, tai viskas aišku. Sakė, bus aukcionas, jums pranešime, bus jūsų pirmumas. To buto taip ir nemačiau. Dabar gali rasti viską internete, o anksčiau buvo kitaip. Matyt, ta ponia žinojo ir nusipirko. Aišku, iš valdžios kažkas. Ir laukia, kol nugriaus. Klausiau, tai ką darysit – tyli kaip vandens prisisėmusi“, – įtarimais dalijosi Palmira.
Sklypo rebusas
Dabar, anot aleksotiškės, visą turtą „išmėtė“, vieniems valdininkai duoda 11 tūkst., kitiems – 15, 20 tūkst. eurų. „O be 40 tūkst. eurų nieko nepaimsi, medinio namo negausi“, – pastebėjo moteris, pasinaudojusi savivaldybės patarimu pasižvalgyti valdiškame aukcione, kuriame už atitinkamą kainą jos pamatyti objektai nenudžiugino.
Už sklypą, plytintį po 47-u namu, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, sumokėta investiciniais čekiais, tačiau dokumentus, kuriuose jų giminaičiai įvardyti esantys sklypo savininkai, rodę kauniečiai tvirtina, kad žemės detaliajame plane neleidžiama atsibrėžti.
„Šito sklypo oficialiai nėra, sako, perkame tai, ką matome. Mama su tėvu ėjo du kartus į savivaldybę, tačiau nieko nedavė, eita 2006 m. buvo. Tai negalima, tai dabar negalima – taip visą laiką. Svarbiausia, byloje nurodyta, kad sklypas inventorizuotas, priklauso mano močiutei Marijai Šeškevičienei, kaip ir šis priestatas. Jį Registrų centras mato, tačiau žemės nemato. Sako, nepateikti iki galo dokumentai. Klausiame, kokių popierių dar reikia, tačiau jie patys nesusigaudo“, – stebėjosi Giedrė.
Interaktyviame Registrų centro žemėlapyje „Regia“ išties matyti, kad po aptariamais dviem namais sklypai nesuformuoti, nepateikiami jų unikalūs numeriai, tad ir pinigų už žemę žmonėms mokėti niekas nesiruošia.
Teigia buvę prigąsdinti
Iš jiems priklausančių namų vejami Aleksoto gyventojai nusiteikę ryžtingai – savivaldybės inicijuojamą turto paėmimo visuomenės reikmėms procedūrą jie ketina ginčyti teisme. „Mus prigąsdino, Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas tiesiai šviesiai pasakė, kad su vaikais mes į gatvę“, – anaiptol ne pačius maloniausius susidūrimus su Kauno savivaldybės darbuotojais prisimena Giedrė.
H. ir O. Minkovskių gatve paėjėjus kelis šimtus metrų link Vytauto Didžiojo tilto – dar vienas, 76-as, namas, kuriam vietos transporto arterijos rekonstrukcijos planuose taip pat nėra. Čia – dar keli butai, viename jų su pilnametystės sulaukusia dukra ir nepilnamečiu sūnumi gyvenančios Elvyros tvirtinimu, valdininkai ir jai rėžė, kad gali išmesti žmones teismų taku.
„Pasirodo, čia mes dabar kažką turime, o paskui nieko nebeturime. Šis butas išpirktas, jis mano pilnametės dukros. Name kituose butuose dar gyvena dvi garbaus amžiaus moterys. Viena iš jų suderėjo su savivaldybe dėl 15 tūkst. eurų, o kitai pasiūlymas netiko. Buvau ir aš sutikusi, kai prigąsdino. Dar sakė, išvis nieko negausite. 9 tūkst. su trupučiu paskaičiavo. Jie labai dosnūs, tai dar pridėjo šiek tiek“, – ironizavo aleksotiškė.
76-u numeriu pažymėtas gyvenamasis statinys Registrų centro vertinamas 45300 eurų, suformuotas žemės sklypas – 3970 eurų. Šiuo adresu dar stovi 398 ir 188 eurų vertės pagalbiniai pastatai.
„Griausime, griausime, griausime. Todėl nieko ir nedarėme. Seniai galėjome ir langus susidėti, ir pasidažyti. „Griauna“ tuos namus kokius 20 metų, gal daugiau, visuomet dėl gatvės rekonstrukcijos“, – ne pačią geriausią buto būklę ilgamete nežinia grindė Elvyra.
Dvi medalio pusės
„Kas vyksta Kaune“ kalbintas vardo atskleisti nenorėjęs nepriklausomas nekilnojamojo turto brokeris aiškino, kad šio amato atstovai žiūri, kokia reali turto vertė pardavimo atveju, o turto vertintojai žvelgia labai sausai, pagal toje zonoje įvykusius sandorius. Pašnekovo manymu, savivaldybei norint nupirkti turtą, tai daroma pagal Registrų centro išrašo vidutinę rinkos vertę, tad ir išeina juokingos sumos.
„Duosiu jums pavyzdį – yra dviejų kambarių butas Pramonės prospekte. Registrų centras jį vertina 22800 eurų, mes jį parduodame už 40 tūkst. eurų. Jie nustatinėja vertes kas 5 ar 10 metų, tačiau negaliu atsakyti, kuo remdamiesi. Parduodant, kiekvieno turto vieneto kainą reikėtų vertinti atskirai: daryti rinkos analizę, kviesti nepriklausomą vertintoją, už kurio nustatytą kainą turtą turėtų pirkti savivaldybė“, – dėstė pašnekovas.
Jeigu bute gyvenančiam žmogui už būstą siūloma 15 tūkst. eurų, nekilnojamojo turto specialistas pripažino, kad už tokią sumą nieko nenusipirksi. „Koks tas turtas bebūtų, yra jų, ir žmonės turi stogą virš galvos. Kita vertus, gyventojams kaip ir naudinga, kad Registrų centras paskaičiuoja mažesnę nei rinkos vertę, taip yra dėl mokestinės sistemos“, – teorines schemas paišė specialistas, pažymėjęs, kad turto pardavimo atveju mokesčiai, visgi, skaičiuojami nuo sandorio vertės.
Anot jo, jeigu turto vertė perkopia 200 tūkst. eurus, reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Specialistas priminė viešojoje erdvėje nuskambėjusį skandalą, kai premjero Sauliaus Skvernelio namas, kurį realiai galima parduoti už 300 tūkst. eurų, įvertintas 130 tūkst. eurų – valstybė tuo esą naudojasi pirkdama žmonių turtą.
Savivaldybė į Registrų centrą nesikreipė
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė, kad kiekvienais metais valstybės įmonė atlieka visos šalies masinį nekilnojamojo turto (NT) vertinimą, pagal kurį apskaičiuojamos statinių ir žemės vidutinės rinkos vertės.
„NT masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas NT registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių NT objektų grupė, sudaromi verčių zonų žemėlapiai ir vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagrįsti nekilnojamojo turto rinkos sandorių duomenimis“, – sakė Registrų centro atstovas.
Nustatant vidutines rinkos vertes, detalizavo jis, įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, fizinės savybės ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių. Išeina, nustatant vidutines NT objekto rinkos vertes, nėra vieno svarbiausio lemiančio faktoriaus.
Konkretaus objekto vertė, teigė M. Samkus, gali būti nustatyta ir atliekant individualų turto vertinimą. „Kauno miesto savivaldybė pastaruoju metu nesikreipė į Registrų centrą su prašymu atlikti nekilnojamojo turto vertinimą“, – informavo valstybės įmonės atstovas, pridėjęs, kad minėtų objektų vidutines rinkos vertes galima pasiaiškinti čia pagal daikto unikalius numerius, kuriuos galima sužinoti viešoje NT registro paieškoje pagal adresą.
Nori išpirkti kuo greičiau
Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas „Kas vyksta Kaune“ liepos pabaigoje informavo, kad dėl turto pardavimo susiderėjo penki savininkai, nesusiderėjo arba nedalyvavo 10 savininkų. „Pasiūlymus teikė savininkai, o ne savivaldybė“, – siūlymo pirmumo aplinkybę kaži kodėl pabrėžė D. Valiukas.
Jis pridėjo, kad savivaldybė derybose remiasi nepriklausomų turto vertintojų atliktu vertinimu. Tai formaliai atitinka NT eksperto prieš tai nubrėžtą individualaus vertinimo procedūrą ir paaiškina, kodėl savivaldybės kreipimasis nefiksuotas Registrų centre. Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas taip pat patikino savivaldybėje nesant praktikos pirkti turtą už Registrų centro nustatytą kainą, o parduoti už realią rinkos vertę.
Paklausus, ką daryti kauniečiams, kurie negali už siūlomus pinigus įsigyti net panašaus būsto, D. Valiukas kartojo, kad pasiūlymus formavo savininkai, o savivaldybei derybose buvo priimtina arba nepriimtina kaina. „Visiems nesusiderėjusiems arba nepateikusiems pasiūlymų savininkams bus atlyginama vykdant paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą“, – įstatymo raide rėmėsi D. Valiukas.
Pasiteiravus, ar ne efektyviau valdininkams būtų duoti žmonėms adekvačias sumas užuot įsivėlus į dar vieną ilgą ir brangų teisminį ginčą, D. Valiukas tikino, kad siekiama iš kauniečių žemę išpirkti kuo greičiau, o gyventojams nereikėtų laukti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų.
„Apie represinius veiklos metodus čia negali būti jokios kalbos, – metamus kaltinimus grasinimais atrėmė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas. – Šis laisvo išpirkimo procesas ir buvo būdas savininkams gauti realią pinigų sumą nelaukiant paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.“
Galima pridurti, su „Kas vyksta Kaune“ bendravę aleksotiškai stebėjosi, kad daugelio palei gatvę stovinčių namų griauti neketinama, tačiau, jų žiniomis, yra gerokai nuo transporto arterijos nutolusių pastatų, kuriuos numatyta sulyginti su žeme. Dar keisčiau žmonėms, kad šalia griūsiančių objektų šiuo metu ruošiamasi statyboms, vykdomi nauji projektai.
D. Valiukas tiksliai nenurodė, kiek statinių rekonstruojant H. ir O. Minkovskių gatvę ketinama griauti. „Dalis ūkinių pastatų, kai kurie turi tik žemę, statinius“, – sakė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.
Projektuotojai laukia žalios šviesos
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad procesas ilgas ir dar anksti kalbėti, kaip atrodys rekonstruota gatvė.
„Esmė paprasta – gatvė turi tapti patogi tiek vairuotojams, tiek dviratininkams, tiek ir pėstiesiems“, – lakoniškai komentavo A. Pakalniškis.
Anot jo, darbus numatoma pradėti kuomet bus baigtos turto paėmimo procedūros, apie rekonstrukcijos kainą ir finansavimo šaltinį kalbėti esą dar per anksti. Preliminariu gatvės tvarkymo projektu, vizualizacijomis A. Pakalniškis pasidalinti dar negalėjo.
