Siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių, premjeras siūlo darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis. Darbdavių atstovai tokią iniciatyvą sveikina, bet nesutaria, kaip plačiai jos turėtų būti taikomos.
Anot Sauliaus Skvernelio, gyventojai, sukaupę būtiną darbo stažą pensijai, galėtų nebemokėti „Sodros“ įmokų. Beliktų apsispręsti, ar šį principą taikyti visiems tokiems dirbantiesiems, ar tik pensinio amžiaus. Būtent dėl to nesutaria ir patys darbdavių atstovai.
Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Boguslavas Gruževskis skaičiuoja, kad darbdavys galėtų sutaupyti apie 75 proc. tokių darbuotojų „Sodros“ įmokų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad šiuo metu nesvarstoma apie tokias lengvatas, bet galbūt ateityje apie tai bus kalbama.
Premjeras: sustiprintų patrauklumą darbo rinkoje
S. Skvernelis sako, kad šiuo metu yra didelis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl ir verslas, ir valstybė anksčiau ar vėliau turės priimti sprendimus, skatinsiančius vyresnio amžiaus žmones kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje.
„Yra galimybė svarstyti (…), ypač tie žmonės, kurie pasiekė ir turi užfiksavę pensijinį amžiaus stažą ir yra „Sodros“ pensininkai. Dalyvavimas jų tolesnis darbo rinkoje gali būti svarstytinas, ar toliau dar kaupti savo taškus, ar pakanka, kiek sukaupta, kad būtų tam tikra mokestinė paskata nemokėti vieno iš („Sodros“) mokesčių“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje neseniai kalbėjo S. Skvernelis, atsakydamas į Rasos Budbergytės klausimą, kaip paskatinti 50-mečių ir vyresnių žmonių įdarbinimą.
„Viena iš priemonių gali būti mokestinės paskatos, tačiau tai turi būti gerai apgalvota ir subalansuota sistema nepaliekant landų piktnaudžiavimui“, – BNS sakė premjeras.
Pasak jo, tokie gyventojai būtų patrauklūs darbo rinkai.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas abejoja, ar tokia išlyga reikalinga. Pasak jo, reikia skatinti atlyginimų didinimą.
„Kai atsiranda išlygos, prasideda visos elektroninės sistemos, formules reikia įvedinėti, yra paprasčiau, kai visi viską daro vienodai, tada sistema iš proto neišeina, kažkas nesuranda landų, kaip apeiti“, – BNS teigė A. Sysas.
„Kai turi tiek išlygų, galima dar vieną padaryti, bet ar tai gerai, negaliu pasakyti“, – tvirtino jis.
B. Gruževskis: reikia išlaikyti solidarumą
B. Gruževskis įsitikinęs, kad tokia paskata galėtų būti nesunkiai įgyvendinta, o ji galėtų būti taikoma tik būtiną darbo stažą turintiems pensinio amžiaus dirbantiesiems. Tačiau jis abejoja, ar juos reikėtų atleisti nuo visos „Sodros“ įmokos.
„Turėtų būti taip sukonstruota, kad prioritetas yra darbdavio sprendimas, darbuotojas gali pasirinkti, bet lemiamas žodis būtų darbdavio“, – BNS tvirtino jis.
B. Gruževskis sako dėl solidarumo esąs prieš 100-procentinį „Sodros“ įmokos mažinimą.
„Galima ją sumažinti, bet tik ta dalimi, kuri eina pensijiniam draudimui. (…) Galima ją sumažinti 50 proc. ar kiek. Pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų darbe įmokas reikia palikti. Bet siūlyčiau tiksliai suskaičiuoti, kokios dalys eina kokioms išmokų rūšims ir tada numatyti paliekamą tokios solidarumo įmokos dalį, gal apie 10 proc. nuo dabartinės įmokos, plius ta neišvengiama įmoka. Ir būtų mažiau negu ketvirtadalis dabartinių įmokų“, – kalbėjo B. Gruževskis.
Jis mano, kad galima svarstyti ir apie įmokos diferencijavimą: „Kur didesnė nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė, pavyzdžiui, statybose, ta įmoka galėtų būti didesnė, kur rizika mažesnė, tada „Sodros“ įmoka mažinama, atsižvelgiant į vidutinę“, – sakė ekspertas.
B. Gruževskis mano, kad darbdavys galėtų sutaupyti apie 75 proc. darbuotojų „Sodros“ įmokos. Tačiau jis pripažino, kad darbdaviai „galingai nepraturtės“: „Ten ne tokie dideli pinigai“.
D. Arlauskas: atpigtų darbo vietos kaina
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas mano, kad tokius gyventojus atleidus nuo „Sodros“ įmokų atpigtų darbo vieta.
„Sutikite, kad pensininkų produktyvumas nėra toks, kaip jauno žmogaus, tai jie taptų patrauklesni rinkoje. (…) Tik klausimas toks, ar tie pinigai atitektų žmonėms, ar darbdaviai pasiims“, – BNS svarstė D. Arlauskas.
Darbdavių atstovas įsitikinęs, kad dirbdami pensininkai galėtų kaupti privačiuose pensijų fonduose. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad dėl visuomenės senėjimo biudžetas, prie kurio „pririštos pensijos“, gali negauti pakankamai pinigų.
V. Sutkus: didesnė alga – derybų aspektas
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad pensininkų atleidimas nuo „Sodros“ įmokų būtų socialiai teisingas veiksmas dėl kelių priežasčių.
„Iš tų žmonių, kurie jau yra sukaupę reikalingą pensijai gauti darbo stažą, toliau reikalauti „Sodrai“ mokėti kaip ir neteisinga jų atžvilgiu, nes jie jau užsidirbo pensiją. Kita – tokiems žmonėms, kuriems jau apie 60 metų, yra pakankamai sudėtinga įgyti kokių nors naujų įgūdžių, jie susiduria su sunkumais, todėl reikėtų tokius žmones paremti“, – BNS teigė V. Sutkus.
„Reikia galvoti apie tai, kad laikui bėgant dėl skaudžių demografinių problemų reikės vis daugiau žmonių išlaikyti darbo rinkoje“, – pridūrė jis.
V. Sutkus sako, kad tokiu atveju atsirastų galimybė darbuotojams daugiau uždirbti, tačiau dėl didesnės algos reikėtų derėtis. Jis mano, kad turi būti galimybė patiems žmonėms pasirinkti, ar jie nori toliau mokėti „Sodros“ įmokas, ar ne.
„Jeigu nori dar papildomai sukaupti taškų, gali ir toliau mokėti, bet jeigu galvoja, kad jau garantuota (pensijos – BNS) suma pakankama, gali nebemokėti“, – BNS kalbėjo V. Sutkus.
Jo įsitikinimu, naujovė galėtų būti taikoma asmenims, sukaupusiems reikiamą darbo stažą, nesvarbu, kiek jiems metų.
„Sodra“: dirba kas ketvirtas pensininkas
Pasak „Sodros“, senatvės pensijos gavėjų skaičius gegužę siekė 605,6 tūkst., iš jų dirbo 69,4 tūkst. žmonių – dirba kas ketvirtas pensininkas iki 70 metų amžiaus. Iš visų pensijos gavėjų būtinąjį stažą turėjo 543,2 tūkst. (apie 90 proc.), o jo neturėjo 62,4 tūkst.
Dirbantys pensininkai „augina savo stažą“ ir pensiją, nes kasmet jų pensija atnaujinama, atsižvelgiant į naują stažą bei pridedant apskaitos vienetų, kurių skaičius priklauso nuo pajamų ir įmokų dydžio.
