Naujasis Lietuvos prezidentas G.Nausėda įsipareigojo tarnauti Tėvynei | Kas vyksta Kaune

Naujasis Lietuvos prezidentas G.Nausėda įsipareigojo tarnauti Tėvynei

DELFI nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda iškilmingame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje penktadienį prisiekė Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas, visomis išgalėmis stiprinti šalies nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei.

Naujasis šalies vadovas inauguracinėje kalboje atkreipė dėmesį, kad nuo pamatų pavyko sukurti valstybę, tapusią Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere. „Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Vis dėlto šalies vadovas pabrėžė, kad statistika neatitinka Lietuvos žmonių savijautos. „Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą? – klausė Prezidentas Gitanas Nausėda, nurodęs, kad Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. – Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų. Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.“

Prezidentas pabrėžė sieksiąs kurti terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą valstybei reikalinga ir efektyvia linkme. „Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek požiūrio prasme – suteikimas kultūrai yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui“, – sakė valstybės vadovas.

Kalbėdamas apie gerovės siekį, Prezidentas iškėlė penkis uždavinius: pajamų nelygybės mažinimą, biudžeto mokestinių pajamų didinimą, regioninės atskirties mažinimą, efektyvų ES fondų panaudojimą ir švietimo kokybės pažangą. „Skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei“, – teigė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad užsienio ir saugumo politikos srityje Lietuvos Respublika toliau bus patikima partnerė, turinti vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinės teisės normomis. Prezidentas įvardijo, kad pagrindiniai strateginiai tikslai bus gilesnė euroatlantinė integracija, glaudžių santykių su Europos Sąjunga ir JAV palaikymas, dvišalių santykių su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija plėtra, krašto apsaugos sistemos finansavimo palaikymas.

„Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų, – baigdamas savo kalbą, sakė Prezidentas Gitanas Nausėda. – Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai. Vykdykime ją kartu.“

Prieš pasirodydamas iškilmingame Seimo posėdyje, Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia prie praėjusiais metais atidengto paminklo pagerbė tautos patriarchą dr. Joną Basanavičių. „Čia J. Basanavičius pradėjo įgyvendinti savo svajonę, – sakė Prezidentas, rodydamas į Nacionalinės filharmonijos pastatą, kuriame 1905 m. posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. – Čia buvo padėti pamatai Lietuvos Nepriklausomybės Aktui, kuris buvo pasirašytas keliolika metų vėliau. Šis žmogus man simbolizuoja, kiek galima padaryti Lietuvos labui net nebūtinai būnant politiku.“

Prezidentas pabrėžė būtinybę semtis įkvėpimo iš dr. J. Basanavičiaus, saugojant tautinę tapatybę, ir globalėjančiam pasauliui pirmiausia siūlyti savo išskirtinumą bei sėkmės istoriją.

Po priesaikos Seime naujasis šalies vadovas priėmė iškilmingą ginkluotųjų kariuomenės pajėgų ir Šaulių sąjungos rikiuotę bei paradą. Prezidentas tardamas žodį pabrėžė, kad kariuomenė, pilietiška visuomenė ir sąjungininkai – trys Lietuvos saugumo ramsčiai, o kartu – ir jo duotos priesaikos garantai.

Po šv. Mišių Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonijoje.

Pakeliui iš Katedros į Simono Daukanto aikštę naujasis šalies vadovas ir pirmoji ponia bendravo su žmonėmis ir priėmė sveikinimus. Šiek tiek po 15 val. įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų perdavimo ceremonija – buvo nuleista kadenciją baigusios Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir pakelta Prezidento Gitano Nausėdos vėliava.

„Šiandien čia kalba ne tik Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Šiandien manyje kalba ta – Jūsų širdžių šilumos sklidina – Tylioji, tačiau didelę jėgą turinti ir neįprastai dvasia graži Lietuva, – S. Daukanto aikštėje kreipdamasis į šalies piliečius Tėvynėje ir užsienyje, sakė šalies vadovas. – Šiandien ši Lietuva klausia – kada? Ir šiandien čia ji atsako – dabar! Dabar pagarba tarp piliečių tetampa Lietuvos gerovės pamatu. Dabar sąžininga politikų ir valdininkų tarnystė tebūna mūsų kasdienybe. Dabar Tėvynės meilė teįkvepia mums pasitikėjimo saugia Lietuvos ateitimi. Dabar būkime laisvi, išmintingi ir valingi mūsų bendrojo gėrio, mūsų bendrų namų Lietuvos kūryboje!“

Po iškilmingos Prezidento rūmų perdavimo ceremonijos šalies vadovas Baltojoje salėje priėmė grąžinamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus.

Oficialią inauguracijos programos dalį simboliškai užbaigė ir apibendrino koncertas. Jo metu buvo pristatyti Lietuvos regionai – 10 apskričių, kurioms atstovavo iš ten kilę atlikėjai. Koncertą vainikavo bendrai atliktas kūrinys.

Vakare Prezidento rūmų kiemelyje surengtas priėmimas nusipelniusiems kultūros ir visuomenės veikėjams bei valstybės kūrėjams. Organizatoriai kvietė apie 1,2 tūkst. svečių su lydinčiaisiais asmenimis. Ypatingą dėmesį šįkart nuspręsta parodyti nusipelniusiems meno ir mokslo žmonėms. Daugiausia kvietimų, apie 280, gavo menininkai – aktoriai, rašytojai, skulptoriai ir kiti.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA