Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad šią savaitę Kauno mieste buvo nustatytas ūmios žarnyno infekcijos protrūkis. Iš sveikatos priežiūros įstaigų gauta informacija apie du susietus ūmios žarnyno infekcijos atvejus, įtariant salmoneliozę.
Kaip skelbiama NVSC pranešime, atliekant židinio epidemiologinę diagnostiką išsiaiškinta, kad susirgusių asmenų yra ir daugiau, tačiau jie vangiai kreipiasi medicinos pagalbos. Vertinant epidemiologinę situaciją, galima įtarti, kad tarpusavyje epidemiologiškai susijusių susirgimų atsiradimą ir išplitimą galėjo lemti vienoje iš Kauno kavinių gedulingų pietų metu valgytas maistas.
Gedulinguose pietuose dalyvavo apie 30 žmonių ne tik iš Kauno, bet ir iš įvairių Lietuvos vietovių: Radviliškio, Panevėžio bei Alytaus. NVSC Kauno departamento specialistai židinio epidemiologinę diagnostiką atlieka kartu su Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais.
Salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis.
Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių, tačiau 80 laipsnių temperatūroje jos žūva per 10 min.
Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai, kurie dažniausiai pastebimi po 12–72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir tokiu atveju negydant liga progresuoja.
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta. Į sveiko žmogaus organizmą sukėlėjas patenka per burną su maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.
NVSC primena dažniausius veiksnius, lemiančius užteršto patogeniniais mikroorganizmais maisto tiekimą vartotojui ir sukeliančius žarnyno infekcijų protrūkius:
– Nepakankamas maisto apdorojimas šiluma ir jo kontrolė
– Maisto produktų laikymo temperatūrinių režimų pažeidimai
– Neužtikrinamas maisto produktų atsekamumas
– Panaudoti užteršti komponentai maiste, kurie termiškai neapdorojami
– Maistas paruoštas iš anksto ir netinkamai laikomas
– Prasti maistą tvarkančių asmenų higienos įgūdžiai
Gamintojų tiekiama produkcija turėtų būti saugi ir tik sustiprinus įdiegtas savikontrolės sistemas maisto tvarkymo įmonėse galima būtų išvengti gaminių kryžminės taršos gamybos metu bei antrinio užteršimo, darbuotojams tinkamai laikantis asmens higienos.
