10 faktų apie Prezidentą A. Smetoną, kurie gali nustebinti (foto) | Kas vyksta Kaune

10 faktų apie Prezidentą A. Smetoną, kurie gali nustebinti (foto)

Smetonų šeima: sėdi iš kairės: Sofija Smetonienė, Antanas Smetona, Marija Smetonaitė-Valiušienė, stovi iš kairės Julius Smetona, Aloyzas Valiušis, XX a. 4 deš. /Fotoateljė „Zinaida“ (LIMIS).

Šie metai dedikuoti Lietuvos Tarybos Pirmininkui, pirmajam Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai (1874-1944 m.). Pristatome aštuonias temas su įdomiais faktais, kurie privers į Prezidentą pažvelgti kitaip.

[galerija kiek=”13″]

Kodėl Lietuvą vadino „svainių respublika“?

A. Smetona 1874 m. rugpjūčio 10 d. gimė Užulėnio kaime (Ukmergės apskr.), valstiečių Jono Smetonos ir Julijos Kartanaitės šeimoje. Jis buvo šeštas (iš viso augo septyni) vaikas šeimoje. 1904 m. vedė 10 metų jaunesnę bajoraitę Sofiją Chodakauskaitę, su ja augino dukras Mariją, Birutę (ji nuo smegenų uždegimo mirė nesulaukusi 3 metų) ir sūnų Julių Rimgaudą.

Su būsima žmona Sofija jis 1895 m. susipažino dirbdamas korepetitoriumi bajorų Chodakauskų dvare, kur Sofijos brolį Romaną mokė Romaną rengė stojamiesiems egzaminams į Mintaujos gimnaziją ir mokė lietuvių kalbos. Įdomu, kad geram draugui Juozui Tūbeliui, būsimajam Lietuvos Vyriausybės vadovui, jis pripiršo Sofijos sesę Jadvygą. Kadangi dešimtmetį Lietuvą valdė svainiai Prezidentas A. Smetona ir Ministras Pirmininkas J. Tūbelis, tarpukario Lietuva imta vadinti „svainių respublika“.

Draugijos „Viltis“ 25 metų minėjimas 1932 m. spalio 16 d. Pirmoje eilėje iš kairės antras sėdi J. Tūbelis, toliau – S. Čiurlionienė, A. Smetona, J. Tumas-Vaižgantas, S. Smetonienė, dešinėje – L. Gira./ Kauno miesto muziejaus nuotr. (LIMIS).

Kitas įdomus faktas – A. Smetonos dukterėčia (brolio Motiejaus dukra) Elena ištekėjo už Lietuvos kariuomenės vado, divizijos generolo Stasio Raštikio. Knygoje „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ istorikė Ingrida Jakubavičienė pateikia įdomių faktų apie A. Smetonos žmoną Sofiją. Trumpai apžvelkime: Sofijos tėvai Antanas Chodakauskas ir Marija Joana Chodakauskaitė buvo pirmos eilės pusbrolis ir pusseserė, priklausė bajorų Chodakauskų giminei, Lietuvoje žinomai nuo XVI a. Ši šeima sulaukė penkių vaikų. Sofijos krikštamotė buvo pusseserė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Abu Smetonos buvo azartiški, mėgo žaisti kortomis, Sofijai itin patikdavo žaisti preferansą. S. Smetonienė buvo labai religinga, kiekvieną sekmadienį eidavo į Šv. Mišias. Dažnai keliaudavo į kino teatrus, kurių XX a. 4 deš. pab. Kaune veikė net 12. Juose rodyti naujausi Holivudo ir kitų užsienio šalių filmai. S. Smetonienei labiausiai patikdavo melodramos. Smetonos dažnai lankydavosi teatro premjerose, Sofija ypač mėgo operą. Valstybės teatro rūbininkas Smetonos apsilankymo itin laukdavo, nes gaudavo 5 Lt. arbatpinigių.

A. Smetona su žmona (dešinėje) ir palyda. Prezidentas ir abi moterys perjuosti plačia tautine juosta, XX a. 4 deš., manoma, kad nuotrauka daryta generolo Vlado Nagevičiaus (1880–1954) Žemaitkiemio (Babtų sen., Kauno r. sav.) dvaro sodybos kieme, per Šv. Antano (antaninių) šventę./Kretingos muziejaus nuotr. (LIMIS).

Galėjo, bet netapo kunigu?

1893 m. A. Smetona baigė Palangos progimnaziją ir tais pačiais metais išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, tačiau apsigalvojo ir įstojo į Mintaujos gimnaziją. Joje lietuvių kalbos mokė Jonas Jablonskis, kuris, pastebėjęs A. Smetonos gabumus lotynų ir graikų kalboms, ėmėsi globoti gabų ugdytinį. Būsimasis Prezidentas 1897–1902 m. studijavo Peterburgo universiteto Teisės fakultete ir įgijo teisininko specialybę.

LR prezidento Antano Smetonos portretas./Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.(LIMIS).

Žuvo keistomis aplinkybėmis – gaisre?

Apžvelkime svarbesnes pareigas. A. Smetona 1905 m. buvo Didžiojo Vilniaus Seimo dalyviu, 1917–1919 m. dirbo Lietuvos Tarybos, po to Valstybės tarybos pirmininku, o 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1923 m. tapo Lietuvos šaulių sąjungos nariu, buvo išrinktas į centro valdybą. 1923–1927 m. jis dirbo dėstytoju Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, čia mokė etikos, senovės filosofijos ir lietuvių kalbos stilistikos; vertė Platono veikalus. 1932 m. spalį jam suteiktas VDU filosofijos garbės daktaro vardas. A. Smetona redagavo leidinius: „Lietuvos balsas“, „Lietuvos aidas“, „Krašto balsas“, „Lietuvos ūkininkas“, „Vairas“ ir kt.

LR Prezidentu buvo išrinktas kelis kartus ir pareigas ėjo: 1919 m. balandžio 6 d. – 1920 m. birželio 19 d. bei 1926 m. gruodžio 19 d.–1940 m. birželio 15 d. Tiesa, jo prezidentavimą nutraukė sovietų okupacija. 1940 m. birželį A. Smetona išvyko į užsienį. Šis jo poelgis vertinamas kontroversiškai. Pirmiausiai jis pasiekė Vokietiją, po to Šveicariją, galiausiai įsikūrė JAV. 1944 m. sausio 9 d. keistomis aplinkybėmis A. Smetona žuvo gaisre nuomojame bute Klivlende (JAV).

LR prezidento Antano Smetonos portretas./Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.(LIMIS).

Beje, 1919 m. Prezidentą išrinko Valstybės Tarybos nariai slaptame balsavime, už jį balsavo 25 nariai (iš 28). Knygoje „Duetas. Antanas Smetona ir Sofija Smetonienė“ istorikė I. Jakubavičienė rašo, kad Valstybės Tarybos pirmininkas A. Smetona uždirbdavo 2 tūkst. auksinų/mėn. (23,8 JAV dolerio) algos, o prezidentaudamas – 10 tūkst. auksinų. Ten pat minima, kad valstybei reprezentuoti kas ketvirtį buvo skiriamas 150 tūkst. auksinų kreditas.

LR prezidentas A. Smetona su žmona Sofija Palangoje priima skautų organizacijos įkūrėją lordą Roberto Baden-Pauelį ir jo žmoną Olavę, 1933 m. rugpjūčio 17 d. Skautai buvo viena didžiausių tarpukario Lietuvos jaunimo auklėjimo organizacijų, kuri žaidimais, iškylomis, stovyklomis auklėjo savo narius Dievo, Tėvynės ir artimo meilei. Vėlesniais metais skautų šefu tapo Respublikos Prezidentas A. Smetona. Lietuvos skautai dalyvavo tarptautinėse stovyklose, rengė tautines ir tarptautines stovyklas Lietuvoje./ S. Vaitkevičiaus nuotr. (LIMIS).

Teko pasėdėti ir kalėjime?

A. Smetona kalėjime sėdėjo kelis kartus. Pirmąjį dar 1899 m., kai studijuodamas teisę Sankt Peterburge protestavo prieš studentų laisvių varžymą. Už tai 2 savaites praleido už grotų, vėliau buvo išsiųstas į Lietuvą. Kitą kartą kalėjime atsidūrė už dalyvavimą tautiniame sąjūdyje, bet dėl įkalčių stygiaus buvo išleistas į laisvę. Trečią kartą už grotų atsidūrė dėl 1923 m. spalio 10 d. A. Smetonos redaguojame žurnale „Vairas“ išspausdinto A. Voldemaro straipsnio, kritikuojančio E. Galvanausko vyriausybę. Kaip žinia, redaguojamuose laikraščiuose A. Smetona nevengė aštrių opozicinių tekstų. Po 4 d. visuomenei sumokėjus 2 tūkst. litų baudą, A. Smetona išleistas į laisvę.

Prezidentas A. Smetona lankosi Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) šventėje. A. Smetonai iš dešinės stovi LŠS valdybos pirmininkas Antanas Žmuidzinavičius, antras iš dešinės – kpt. Antanas Petruškevičius. Už jų stovi šaulių ir civilių būriai, XX a. 3 deš./ Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. (LIMIS).

Turėjo visą būrį aptarnaujančio personalo?

Svarbu pažymėti, kas talkino A. Smetonai. Nuo 1929 m. Prezidentūroje Kaune dirbo 17 žmonių: adjutantas, du rūmų komendantai, kancleris, kanceliarijos raštvedė, mašinininkė stenografistė, buhalterė, raštvedys, vairuotojas, kvalifikuotas tarnas, šveicorius, trys sargai, virėja ir tarnaitė.

Kokios asmenybės saugojo A. Smetoną?

Prie Prezidentūros įėjimo dieną stovėjo du ginkluoti sargybiniai, kas dvi valandas sargyba pasikeisdavo. Vestibiulyje lankytojus pasitikdavo uniformuotas durininkas S. Juodvalkis.
Būsimasis asmens sargybinis Pranas Šikšnius 1930-1932 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje Kaune, husarų pulke. Jis buvo vienas iš Prezidento ir Prezidento rūmų saugotojų. Dažnai P. Šikšnius ir husarų pulko vadas pulkininkas A. Jackevičius lydėdavo Prezidentą, kaip asmens sargybiniai, į iškylas žirgais, kurias mėgo A. Smetona. Sargyboje dirbo ir Povilas Skardžius iš Utenos, 1936 m. jis baigė karo mokyklą ir buvo paskirtas Kauno karo policijos mokyklos būrio vadu. Prezidentą A. Smetoną jis saugojo vasaros namuose Užugiryje.

„Jaunalietuviai“ sutinka Prezidentą Ukmergėje, 1939 metų birželio 13 d./Ukmergės kraštotyros muziejaus nuotr. (LIMIS).

Kiek uždirbo asmeniniai Prezidento vairuotojai?

Jonas Abeltinis iš Biržų tarnavo Lietuvos kariuomenėje, autobatalione Šančiuose, 1923 m. jis tapo Prezidento vairuotoju, kitu vairuotoju dirbo Jonas Balčiūnas. J. Abeltinis uždirbdavo 280 Lt./mėn. ir gaudavo 56 Lt. priedą. Vieną dieną vairuotojai dirbdavo prie vairo, kitą – tikrindavo mašinos veikimą, nes ji turėjo veikti nepriekaištingai. 1940 m. birželio mėnesį J. Abeltinis išvežė prezidentą A. Smetoną į užsienį. Prezidentas iš pradžių važinėjo „Fiat 519“ markės automobiliu, vėliau – juodu kabriolimuzinu „Lincoln“, galėjusiu pasiekti 150 km/val. greitį.

Prezidento rūmai Kaune, XX a. 3 deš./ NČDM nuotr.

Ką valgė ir kaip šventė Prezidento šeima?

Prezidento šeimos kambarinė (tarnavusi Smetonų šeimos dvare Ukmergės r., Užugiryje) Stefanija Vitkauskaitė-Jankauskienė leidiniui „Vyras ir moteris“ (1998 m.) yra sakiusi, kad į jos pareigas įėjo sutvarkyti Prezidento ir jo žmonos Sofijos kambarius, aptarnauti valgančiuosius prie stalo, kartkartėmis suplauti indus. Alga – 150 litų. Pusryčiams Prezidento šeima valgydavo sūrį, kumpį, grikių košę, kiaušinienę ar virtus kiaušinius. Prezidentas grikių košę itin mėgdavo, išvirti grikiai dar būdavo pagardinami sviestu ir apkepami krosnyje. Pietums būdavo patiekiama sriuba ir antras patiekalas, beje, A. Smetona po pietų mėgdavo gurkšnoti arbatą su medumi.

Birželio 13 d. minint Antano vardadienį, dvare rengti dideli baliai. Šventėje patarnaudavo ir liokajai. Priešpiet svečiams dalinti maži sumuštiniai su mėsa, žuvimi, atsigerti duota kavos, alaus. A. Smetonienė alkoholio nevartojo, tačiau su vyru popiet mėgdavo rūkyti nedidelį papirosą. A. Smetona mėgo lošti kortomis. Anot kambarinės, Prezidento žmona nebuvo puošeiva, vieną suknelę galėdavo nešioti ir visą savaitę, mėgdavo rengtis tamsiai, dažydavosi ir šukuodavosi taip pat neįmantriai. Kambarinė S. Smetonienei turėdavo padėti išsimaudyti: nutrinti nugarą, plauti galvą, karpyti nagus.

Prezidentas Antanas Smetona (antras iš kairės), kiti pobūvio svečiai. Apie 1930-1935 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr. (LIMIS).

Knygoje „Prie stalo visa Lietuva“ rašoma, kad A. Smetona pusryčiauti sėsdavo 10 val., ant stalo būdavo sūris, kumpis, dešra, sviestas, duona, kava, arbata. Pietums A. Smetona mėgo valgyti lietuviškas sriubas (itin kopūstų, barščių), liesą mėsą, miltinius bei bulvinius sklindžius. Vakarieniauti šeima susirinkdavo 20 val., ant stalo būdavo patiekiami tik šaltieji valgiai. Visi trys tarpukario prezidentai mėgo rūgštų pieną su virtomis bulvėmis. Medžiojančiam vyrui S. Smetonienė pietų įdėdavo jos gaminto bigoso (kopūstų ir mėsos troškinys). Pobūviams prezidentūroje buvo samdoma profesionali komanda.

Šventiniais pietumis dažnai rūpindavosi „Metropolio“ virėjai ir padavėjai. A. Smetona turėjo gėrimų rūsį, beje, gėrimų kaip ir cigarų, dažnai parūpindavo Lietuvos pasiuntinybės užsienyje. Ypatingos buvo Vasario 16-osios vaišės, A. Smetona svečius sukviesdavo į Karininkų ramovę ar Ministrų kabinetą. XX a. 4 deš. į šventinius pietus būdavo kviečiama apie 200 svečių, o 1938 m. Karininkų ramovėje dalyvavo net 2 tūkst. svečių. Vasario 16-osios vakarienę sudarydavo 5 patiekalai, ant stalo buvo pateikiamas valgių ir vynų meniu. Svečiai vaišinti ir kava, kitais gėrimais, pyragu ar ledais.

Vasaroti į Palangą atvykusio Prezidento A. Smetonos (viduryje), jį lydinčių ir pasitikusių asmenų grupinis portretas vilos kieme. Iš dešinės į kairę: Kretingos apskrities I rajono pradžios mokyklų inspektorius, Lietuvių tautininkų sąjungos Kretingos valdybos ir Kretingos muziejaus komiteto pirmininkas, pedagogas Juozas Žilvitis; poetas, žurnalistas, dramaturgas, pedagogas Juozas Butkus (Butkų Juzė), XX a. 4 deš./Kretingos muziejaus nuotr. (LIMIS).

Turėjo asmeninę masažuotoją bei kosmetologę?

„Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimas“ (1996 m.) Prezidento ir jo žmonos masažuotoja bei kosmetologė Apolonija Mackevičienė, mokiusis Paryžiuje, teigė, kad ji kasdien anksti rytais ateidavo į namus ir dar neatsikėlusią S. Smetonienę masažuodavo, kūną nuplaudavo rožių aliejumi, paskui valandą masažuodavo sprandą, nugarą, galvą, o veidą bei kaklą masažuodavo pirštų galiukais. Prezidentienė už masažą mokėdavo 20-30 litų. A. Smetonai dažnai masažuodavo sprandą. A. Mackevičienė medžiagas kosmetikos gamybai siuntėsi iš Paryžiaus, gamindavo kremą, losjoną, kvepalus, juos mėgo ir prezidentienė. Beje, anuomet buvo madinga kvėpintis rožių aliejumi, o ponios dažnai naudodavo „Coti“, „Chanel“ kvepalus.

Kaip atostogavo Smetonų šeima?

Smetonų šeima kasmet po 1–1,5 mėn. atostogaudavo Palangoje, valstybės lėšomis išnuomotame vasarnamyje, priklausiusiame grafaitei Tiškevičiūtei, prie jūros. Knygoje „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ rašoma, kad prie jūros vykdavo dauguma Prezidentūros darbuotojų: 4 karininkai, gailestingoji sesuo M. Ilgauskienė, 2 vairuotojai, virėja, 2 tarnaitės, skubių reikalų aptarti keliskart atvykdavo kanceliarijos viršininkas kun. dr. P. Bielskus.

Į Palangą Prezidento šeima su palyda vykdavo valstybės lėšomis užsakytu specialiu traukiniu, kurio sąstate buvo miegamojo ir salono vagonai, prekinis vagonas daiktams, 2 platformos automobiliams. Traukiniu dardėdavo apie 6 val. Atostogauti prie jūros Kauno geležinkelio stotyje Prezidentą išlydėdavo minia: Vyriausybės nariai, karininkai, diplomatai, giminės, šeimos draugai. Prezidento žmonai įteikdavo gėlių, susirinkusieji atsisveikindami išlydėdavo mojuodami rankomis ir nosinėmis.

A. Smetona jodinėja Palangos paplūdimyje, 1929 m./ Kairiajame nuotraukos kampe matyti kitas raitelis – vyriausios Šlapelių dukros Laimutės vyras Kazimieras Graužinis, tuometinis (1929-1932 m.) prezidento A. Smetonos sekretorius, vėliau tapęs Lietuvos laikinuoju reikalų patikėtiniu prie Šv. Sosto, dar vėliau – Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Pietų Amerikai./M. ir J. Šlapelių namo-muziejaus nuotr.(LIMIS).

Traukinys sustodavo Kėdainiuose, Radviliškyje, Šiauliuose, Telšiuose, čia aukšto rango keliautojus irgi pagerbdavo pareigūnai, vietiniai gyventojai, grodavo orkestras. Kretingoje Prezidento traukinį pasitikdavo pompastiškai: su žalumynais puoštomis pynėmis, vėliavomis, šaulių ir ugniagesių rikiuotėmis, pasirodymas trukdavo ilgiau, nei pusvalandį. Didžiausias Prezidento pasitikimas vykdavo Palangoje. Beje, Palangą A. Smetona pamėgo dar besimokydamas progimnazijoje.

Prezidento A. Smetonos skulptūra Istorinės LR Prezidentūros kiemelyje Kaune./R. Tenio nuotr.

A. Smetonos atminimo įamžinimas Kaune

1929 m. Kauno karo mokyklai švenčiant 10 metų sukaktį, jai suteiktas Pirmojo Lietuvos prezidento pavadinimas. 1931 m. Panemunės alėja, kur Prezidentas mėgo jodinėti, pavadinta jo vardu.

Kaip informuoja elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“, 1934 m. rugsėjo d., minint prezidento 60-metį, Kulautuvoje pastatyta jam dedikuota Švč. Mergelės Marijos statula (aut. Stanislovas Stanišauskas) su užrašu „LX Tautos Vado Antano Smetonos sukakčiai paminėti 1874–1934“ bei atidaryta gatvė, pavadinta A. Smetonos alėja.

1996 m. Istorinės LR Prezidentūros kiemelyje pastatytas paminklas (skulpt. Alfonsas Vaura, arch. Kęstutis Mikšys).

2009 m. Kauno Kalniečių vidurinė mokykla pavadinta Antano Smetonos vardu (2010 m. pervadinta į A. Smetonos gimnaziją). Čia veikia A. Smetonos muziejus.

Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunas: laikinosios sostinės atminties metai“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA