Europos Komisijai paskelbus, kad mokslininkai nerado įrodymų, jog Europos Sąjungos rytinių ir vakarinių šalių rinkoms skirtų maisto produktų kokybė aiškiai skiriasi, Lietuvos teisingumo viceministrė sako, kad šalis pati turės įvertinti, ar dėl maisto sudėties skirtumų gali skirtis ir jo kokybė.
„Mums, kaip Lietuvai, analizuojant EK paskelbtus rezultatus, reikės žiūrėti kiekvieną produktą atskirai ir įvertinti, ar sudėties skirtumas reiškia ir kokybės skirtumą“, – BNS ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje ES projekto „Produktų dvejopos kokybės poveikis Lietuvos vartotojams“ tyrimų rezultatams, sakė Irma Gudžiūnaitė.
Anot jos, EK ataskaitoje nurodomo tepamo sūrelio sudėtis Vokietijoje ir Lietuvoje labai skiriasi.
„Parduodamo Vokietijoje sūrelio sudėtis gana paprasta, iš kokių penkių ingridientų – sūris, druska, žolelės ir panašiai. Tuo tarpu Lietuvoje tas pats gamintojas, tas pats sūrelis, taip pat reklamuojamas, tačiau sudėtyje yra dar penki papildomi elementai, kaip kažkokios rūgštys, papildomai pridedančios skonines savybes“, – BNS sakė ji.
„Aš manau, kad sūrelio atveju čia būtų kokybės skirtumas ir turbūt būtų prastesnė kokybė Lietuvos rinkai, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje“, – pridūrė ji.
Jeigu paaiškėtų, kad skirtumai yra esminiai ir gali iškreipti vartotojų elgesį, gamintojams būtų taikoma atsakomybė ir skiriamos baudos. Tačiau produktas ir jo sudėtis turi būti išsamiai patikrinta ir palyginta bent trijose ES valstybėse.
EK Teisingumo ir vartotojų generalinio direktorato vadovė Blanca Rodriguez Galindo (Blanka Rodriges Galindo) sako, kad tyrimas atskleidė, jog kai kurių produktų sudėtis skiriasi, tačiau analizė nekalba apie jų kokybę. Be to, pasak jos, negalima teigti, kad skirtumai yra tarp Rytų ir Vakarų, Pietų arba Šiaurės Europos.
„Produktai skirtingi skirtinguose regionuose ir skirtingose šalyse, bet negalima padalinti į Vakarų, Rytų ar kitas Europos dalis. Tai mūsų požiūriu labai svarbu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė konferencijoje dalyvaujanti B. Rodriguez Galindo.
Anot jos, kiekviena šalis turi pati įvertinti, ar skirtumai sumažina produktų kokybę, ar vartotojas yra klaidinamas. Be to, jos teigimu, kokybė yra labai subjektyvus dalykas.
Anot B. Rodriguez Galindo, kai kuriais atvejais produktų sudėties skirtumai gali būti pateisinami dėl skirtingų šalių teisės aktų ir nurodymų dėl produktų naudojimo, be to šalia gamyklos gali nebūti vienodų žaliavų, iš kurių gaminami produktai.
Anot jos, EK toliau tęs iniciatyvą, atliks papildomų bandymų.
Dauguma lietuvių mano, kad produktų kokybė Lietuvoje ir Europoje skiriasi
Dauguma – 75 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad maisto produktų kokybė Lietuvoje ir kitose Europos šalyse skiriasi, rodo naujausias tyrimas.
Jį užsakiusios Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Neringa Ulbaitė sako, jog norėta patikrinti, ar dvejopos kokybės prielaida egzistuoja, ar tai yra tik mitas.
„Mūsų vartotojai daug keliauja, poveikį turi ir emigracijos procesai, nes žmonės keičiasi savo patirtimis (…). Tyrimo tikslas ir buvo išsiaiškinti, ką patys vartotojai mano. (…) Rezultatas atskleidė, kad apie 75 proc. vartotojų mano, kad Lietuvoje tie produktai parduodami šiek tiek kitokios sudėties“, – BNS ketvirtadienį sakė N. Ulbaitė.
„Buvo atliekami ir eksperimentai, duodami pavyzdžiai vartotojams su nuoroda, kad produktas pagamintas rytų Europos rinkai, o kitas – vakarų Europos rinkai. Dauguma būtų linkę rinktis tą produktą, kuris skirtas vakarų Europai“, – pridūrė ji.
Anot N. Ulbaitės, nebūtinai laikoma, kad kokybė prastesnė, bet vartotojai mano, kad rytų ir vakarų Europos rinkoms yra gaminami kitokie produktai.
Dvejopos produktų kokybės problemą pirmiausia pradėjo kelti Čekija, Slovakija ir Slovėnija. Lietuvoje šis klausimas tapo aktualus įvedus eurą.
„Ne paslaptis, kad įvedus eurą, labai padidėjo maisto produktų kainos ir atsirado lūkestis, kad produktų kokybė nebūtų prastesnė negu kitų šalių“, – sakė N. Ulbaitė.
Tyrimą atlikusios duomenų analitikės Rimos Kalinauskaitės teigimu, 70 proc. apklaustųjų taip pat mano, kad dvejopos kokybės yra ne tik maisto, bet ir kiti produktai, pavyzdžiui, skalbimo milteliai, žaislai, vaistai.
Be to, 88 proc. žmonių mano, kad už kokybę yra atsakingi gamintojai, tačiau jais pasitikti tik trečdalis apklaustųjų.
Tyrimas vyko gruodį-vasarį, imant grupinius interviu iš vartotojų, apklausus tiesiogiai bei internetu. Tyrimai apėmė tarptautinių prekės ženklų produktų – kavos, šokolado, sūrio, sultinio, kečupo ir kitų – vertinimą.
