Su portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija susisiekė kaunietė, pasakodama, jog važiuodama viešuoju miesto transportu pasijuto nejaukiai, kai vairuotojas ją su augintiniu išprašė iš troleibuso, liepdamas nutraukti kelionę gerokai anksčiau nei būtų pasiektas jos tikslas.
Skaitytoja teigia, savo jorkšyro terjerų veislės augintinį norėjusi pavėžėti į veterinarijos kliniką pasinaudodama Kauno viešojo transporto paslaugomis Į troleibusą kaunietė sako įlipusi savo keturkojį laikydama užantyje. Tačiau kelionė apkarto, kai moterį su šuneliu pastebėjęs vairuotojas esą nemandagiu tonu paliepė išlipti iš viešojo transporto ir kelionės nebetęsti.
Ar yra galimos išimtys viešuoju transportu vežant nedidelio dydžio šunis, klausėme bendrovės „Kauno autobusai“ Transporto eksploatacijos direktoriaus Rimo Stankaičio. „Mažų veislių keturkojai negali būti vežami be pavadėlio. Kai kuriais atvejais juos vežantys keleiviai augintinius gali laikyti pasodinę ant kelių ar užantyje. Išimtys gali būti tik tokios“, – užsiminė jis, tačiau priminė, jog, remiantis keliavimo viešuoju transportu su augintiniu taisyklėmis, reikalaujama vežti juos taroje.
Tai yra, gyvūnai gali būti nemokamai vežami krepšiuose, pintinėse, narveliuose ir kitokio tipo taroje, kurios matmenys ne didesni kaip 60 x 40 x 20 cm. Krepšiuose ir pintinėse vežami šunys privalo būti su antsnukiais.
„Toks reikalavimas keliamas tam, kad vežamas augintinis neišpurvintų sėdynės ar grindinio viešajame transporte, vaikščiodamas arba sumanęs atlikti gamtinius reikalus vietoje, kuri tam neskirta. Taip pat, tam, kad neišgąsdintų keleivių lodamas ar juolab jiems neįkąstų“, – paaiškino bendrovės „Kauno autobusai“ atstovas.
Pasak R. Stankaičio, būta nemažai atvejų, kai troleibuso ar autobuso vairuotojas, leidęs keleiviui vežtis augintinį be minėtos taros, vėliau būna „kalamas prie kryžiaus“, jei, pavyzdžiui, šuo išgąsdina viešuoju transportu keliaujančius vaikus. „Vežantis augintinius taroje, tokių problemų nekiltų. Tiesiog reikia visiems laikytis taisyklių, nepaisant to, keturkojis didelio ar mažo dydžio. O, jei šuo ligotas, taip pat geriausia jį vežti krepšyje ar kitoje pritaikytoje taroje“, – paaiškina jis.
Viešuoju transportu keliaujant su augintiniu taisyklėse taip pat numatyta, kad konteinerių, kuriuose vežami gyvūnai, negalima dėti ant viešojo transporto priemonių sėdynių. Teisę važiuoti keleivinėmis kelių transporto priemonėmis su šunimi vedliu turi tik aklasis, turėdamas gyvūno skiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą. Šuo vedlys vežamas nemokamai ir neturi užimti sėdimos vietos. Tokiu atveju reikalavimas vežti gyvūnus taroje netaikomas.
Be viso to, pažymima, kad keleivis, vežantis gyvūną, privalo užtikrinti, kad šis nepatirs streso. Taip pat nedelsdamas išvalyti gyvūno priterštą vietą ir apie tai informuoti vairuotoją bei turėti gyvūno registravimo pažymėjimą ir paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą.
R. Stankaičio teigimu, pasitaiko nemažai atvejų, kai šunims pridergus – iš streso ar kitų priežasčių, vairuotojas turi nutraukti reisą ir grįžti į garažą valyti autobuso. „O tai jau ne tik nepatogumas keleiviams, kurie laiku nesulaukia autobuso, turi persėsti į kitą, bet ir nemenka paslaugos užsakovo bendrovei skiriama bauda,“ – sako Transporto eksploatacijos direktorius.
Primename, kad taroje, kurios matmenys ne didesni kaip 60 x 40 x 20 cm. augintiniai viešuoju transportu gali būti vežami nemokamai. Tačiau, jei šie matmenys viršijami, t.y. keleivis turi nusipirkti ir pažymėti papildomą (visos kainos) vienkartinį bilietą.
