Grubūs pažeidimai Lampėdžio ežero pakrantėje: gyvena lyg nuosavo rojaus kampelyje (papildyta)

NAUJAUSIOS ŽINIOS

Su irklavimo bazės statybomis prasidėję Lampėdžio ežero tvarkymo darbai sukėlė papildomą visuomenės dėmesį miesto teritorijoje esančiam unikaliam gamtos kampeliui. Kilus susirūpinimui dėl statybų ant ežero kranto su miesto meru susijusios bendrovės „Vici Investments“ sklypų teritorijoje, portalo „Kas vyksta Kaune“ komanda užfiksavo ne menamus, o realius visuomenės intereso ir įstatymų pažeidimus – dalis vaizdingos pakrantės yra užkardyta.

Įspūdingas Lampėdžio ežero vaizdas pašalinėms akims matomas vos keliose Kauno vietose – važiuojant tiltu autostrada ir ten, kur iš jos įsukame į Raudondvario plentą. Čia įsikūręs kempingas, viešas paplūdimys, aktyvaus laisvalaikio zona, o pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, teoriškai Lampėžio ežero krantu turėtų būti įmanoma nueiti iki pat Nemuno ir Nevėžio santakos.

Netoli Kauno atsivėrė dar viena upių santaka: bus įspūdingas maršrutas 14 nuotr.

Įstatymai gina visuomenės interesus

Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė Aplinkos apsaugos ministerijos vyr. specialistas Eduardas Vaitkevičius, nuostata, kad būtų užtikrintas visuomenės priėjimas prie vandens telkinių yra įtvirtinta žemės įstatyme. Saugomuose plotuose, į kurių sąrašą patenka ir Lampėdžio teritorija, priėjimo prie vandens reglamentavimas numatytas ir Saugomų teritorijų įstatyme.

„Tačiau konkrečius priėjimo prie vandens atstumus, kokio pločio čia numatyta pakrantės juosta, gali įvardinti šio draustinio valdytoja – miesto savivaldybė, – sakė E. Vaitkevičius.

Lampėdžių bendruomenė ir Kauno valdininkai surėmė ietis dėl draustinio 12 nuotr.

Komentuodama situaciją, Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė rėmėsi Vandens telkinių pakrančių užtvėrimo reglamentavimo taisyklėmis, kuriose teigiama, kad pakrantėje 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto (esant vidutiniam vandens lygiui) negali būti užtvertų tvorų ir kitų statinių, įrenginių ar įveisiama želdinių, medžių ir krūmų liekanų ar kitų dirbtinai sukurtų kliūčių, kurios trukdytų praeiti pakrante.

Tačiau praktikoje situacija Lampėdžio pakrantėje visai kitokia, o užfiksuoti pažeidimai – pačiame Kauno mieste.

Realybėje – grubūs pažeidimai

Tad kviečiame drauge pasivaikščioti vaizdinga Lampėdžio ežero pakrante ir peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame iš paukščio skrydžio užfiksuota, kad praėjimas yra apribotas tvoromis, terasomis ir galiausiai – lieptu bei žmogaus supiltu akmenų masyvu.

Mėgstantys pasivaikščiojimus gamtoje, žvejai ar kiti gamtos mylėtojai laisvai Lampėdžio pakrante nueis tik apie porą kilometrų – nuo paplūdimio iki Ežero gatvės pabaigos, kur suformuoti didelio visuomenės dėmesio sulaukę bendrovei „Vici Investments“ priklausantys sklypai, kuriuose iškils privačių namų kvartalas.

Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ anksčiau yra teigęs šios bendrovės vadovas, mero sūnus Šarūnas Matijošaitis, užbaigus minėtą kvartalą „žmonės galės patekti prie ežero, kaip ir numatyta tai reglamentuojančiuose teisės aktuose“.

Kauno merui priklausantys sklypai – ant miesto lėšomis tvarkomos Lampėdžio pakrantės 17 nuotr.

Tačiau kiti netoliese nuosavus namus pasistatę savininkai, panašu, apie privalomą priėjimą prie vandens reglamentuojančius įstatymus ir teisės aktus arba nėra girdėję, arba – pamiršę.

Portalo video medžiagoje užfiksuoti beveik penki sklypai, kuriuose savavališkai užtverta valstybei priklausančio ežero teritorija ir žmonių priėjimas prie vandens neįmanomas. Šalia jų formuojami dar keli sklypai, kuriuose greičiausiai bus statomi nauji namai, tad aklina pakrantės juosta dar labiau išsitęs.

Aplinkosaugininkams situacija nežinoma

Kaip portalui teigė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R. Savickienė, „privatūs sklypai gali būti formuojami ir iki pat vandens, bet sklypo dalyje, patenkančioje į paviršinio vandens pakrantės apsaugos juostą yra taikomi specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose bei Saugomų teritorijų įstatyme numatyti apribojimai, tokie kaip tvorų tvėrimas, praėjimo apribojimas ir kt. panaši veika“.

Pasak Kauno savivaldybės atstovės, veiklą Kauno miesto paviršinio vandens pakrantės apsaugos juostose kontroliuoja Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas. Susisiekus su minėto departamento atstovais, paaiškėjo, kad pernai dėl šios vietos buvo gautas vienas skundas bei pateiktas privalomas nurodymas panaikinti tvorą ir tujas, kuris, pasak Kauno agentūros vedėjos Jurgitos Sadauskaitės – įvykdytas.

Papildyta 2019 m. balandžio 12 d., 16.15 val.

Po straipsnio paskelbimo portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija buvo informuota, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nuvyks į aptariamą vietą įvertinti situacijos.

„Nuvykus apžiūrėti teritorijos, bus surašytas apžiūros aktas ir sprendžiama, ar pradėti tyrimą dėl galimų pažeidimų, sprendimas priimamas tik ištyrus visas aplinkybes ir surinkus visą reikiamą medžiagą“, – komentavo departamento viešųjų ryšių atstovė Ieva Krikštopaitytė.

Ji pabrėžė, kad vykstant tyrimui, jo medžiaga nebus viešinama, kad nebūtų pakenkta tyrimui ir galutinė informacija žiniasklaidai bus suteikta priėmus sprendimą, apie kurį informuosime skaitytojus.

302 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Susikirto verslininkų ir gyventojų keliai: kovoja dėl „Šilo“ parduotuvės

Lietuvos oro uostai jau braška per siūles: naujas kainuotų milijardą eurų

Siūloma keisti nuo kitų metų įsigaliojančius alkoholio ribojimus

Eismą stabdo autobuso ir troleibuso avarija: kaip jie laikė teises?

Perspėja nuošalesnio paplūdimio ieškančius poilsiautojus: smėlis gali būti pavojingas

„Žalgiris“ po pertraukos susigrąžino vikrumu pagarsėjusį įžaidėją

Pareigūnai savaitgalį ėmėsi prie vandens poilsiaujančių kauniečių

Lietuvos politikai pateikė prašymą „Adidas“ dėl sovietinės simbolikos

Kauno klinikose - sudėtinga situacija dėl kraujo

Nuo kelio Kauno rajone nulėkęs automobilis vertėsi kelis kartus