Praeitą penktadienį Kauno miesto savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Kaune daugėja gyventojų. Šią statistiką patikrinę skaitytojai sukritikavo Kauno savivaldybės pateiktą pranešimą, kuriame gyventojų skaičiaus augimo mieste tendencija atsirado tarp Kauno gyventojų įtraukus ir Kauno rajone gyvenančius asmenis.
Kauno savivaldybės pranešime buvo teigiama, kad Kaunas, įskaičiuojant ir priemiesčius 2016 metais prarado 3 598, o 2017 metais – 2 757 gyventojus. Tuo tarpu 2018-aisiais pirmą kartą per pastaruosius 23 metus demografinis pokytis buvo teigiamas – gyventojų skaičius padidėjo 878-iais.
Statistikos departamento duomenimis Kaune 2018 metų pradžioje gyveno 288 363 gyventojai, o 2019 metų pradžioje – 286 763. Tai yra 1 600 mažiau.
Prie Kauno miesto prijungė rajono skaičius
Analizuojant savivaldybės išplatintą informaciją paaiškėjo, kad pateikiant skaičius turėti galvoje ne tik Kauno gyventojai, bet ir gyvenantieji vadinamuosiuose Kauno priemiesčiuose.
„Daugelis kauniečių šiandieninį Kauną suvokia plačiau nei jo biurokratines, administracines ribas. Kasmet vis daugiau kauniečių renkasi gyvenimą priemiestyje. Todėl analizuojant demografines tendencijas ir siekiant gauti tikslias išvadas, būtina žvelgti į platesnį vaizdą nei rodo biurokratinės ribos“, – portalui teigė mero patarėjas viešųjų ryšių klausimams Tomas Grigalevičius.
Jis pripažino, kad administraciniu požiūriu apibrėžtoje Kauno teritorijoje gyventojų iš tiesų vis dar mažėja, bet 2018 m. rezultatas yra augančios tendencijos. „Jeigu vidutiniškai anksčiau per metus Kaunas prarasdavo apie 5 000, tai pernai vos 1 600 gyventojų, ir tie patys, labai tikėtina, „emigravo“ į Kauno rajoną“, – teigė T. Grigalevičius.
Paklausus Kauno savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus, kurių tankiai už Kauno ribos besikuriančių rajonų gyventojai „prijungti“ prie Kauno gyventojų, tikslaus atsakymo nesulaukta, tik patvirtinta, kad įskaičiuoti ir Kauno rajone gyvenantys asmenys.
Dar kartą išanalizavus Kauno savivaldybės pranešimo ir statistikos departamento skaičius, paaiškėjo, kad minėtame pranešime su Kaune gyvenančiais asmenimis buvo susumuoti visi Kauno rajono gyventojai – ne tik gyvenantys už Kauno ribos išsiplėtusiuose rajonuose. Statistikos departamento duomenimis, Kauno rajone 2018 metų sausio 1 d. gyveno 92 644 asmenys, o jau 2019 metų sausio 1 d. 95 122, t. y. 2 478 gyventojais daugiau.
Tai jei Kaune gyventojų sumažėjo 1 600, o rajone padaugėjo 2 478, iš viso mieste ir rajone padaugėjo 878-iais gyventojais, kaip ir minėta anksčiau išplatintame pranešime.
Verslo augimas ir rajono investicijų sąskaita
Panašiu principu, kaip rajone daugėjančių gyventojų skaičiumi, Kauno savivaldybė dažnai džiaugiasi ir Kauno rajone besikuriančių bendrovių investicijomis. Kaip skelbiama tame pačiame miesto savivaldybės išplatintame pranešime, praėjusių metų vasarą naujos gamyklos statybas šalia Kauno pradėjusios bendrovės „Continental“ investicijos sieks 95 mln. Eur, „Hollister“ investicijos – 50 mln. Eur, bendrovės „Freda“ į naujai statomą baldų gamyklą – 42 mln. Eur. Visos šios įmonės kuriasi Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, kuri yra Kauno rajono teritorijoje.
Kauno rajono mero patarėjas viešiesiems ryšiams Edmundas Mališauskas sutinka, kad tiek gyventojų skaičiaus, tiek pritrauktų investicijų didėjimas yra abiejų savivaldybių – tiek miesto, tiek rajono gero darbo rezultatas, tačiau linkęs išskirti keletą aspektų, dėl kurių šie rodikliai rajone gerėja sparčiau nei mieste.
„Visų pirma, gyvenimą Kauno rajone renkasi ne tik Kauno gyventojai, bet ir atvykusieji iš kitų Lietuvos miestų – Šakių, Kelmės, Ukmergės, Zarasų ir mažesnių miestų“, – pastebi E. Mališauskas. Pasak jo, Kauno rajoną kitų miestų gyventojai renkasi dėl čia sukurtų darbo vietų ir santykinai mažesnių būsto kainų nei Kaune. Panašios priežastys jaunas šeimas taip pat vilioja keltis į užmiestį ir iš Kauno.
„Daugelio miestų problema, kad juose lieka gyventi vyresnio amžiaus žmonės, kurių ir mirtingumas didesnis. O rajone gyvena jaunos šeimos, kurios susilaukia vaikų, todėl gyventojų skaičius auga sparčiau ne tik dėl imigracijos iš kitų savivaldybių teritorijų“, – pabrėžia E. Mališauskas. Jo teigimu, Kauno rajone gimstamumas, lyginti su 2017 m., pernai išaugo net 1,5 karto, santykinai tariant – jei 2017 m. gimė du vaikai, tai pernai – jau trys.
E. Mališauskas atkreipė dėmesį, kad Kauno rajono savivaldybė itin daug dėmesio skiria gerai jaunų šeimų savijautai rajone. Pavyzdžiui, visoms naujagimio susilaukusioms šeimoms teikiamas 300 eurų vertės kūdikio kraitelis.
Kauno rajonas pirmauja ir pagal paraiškų jaunoms šeimoms suteikti subsidiją pirmojo būsto įsigijimui regionuose skaičių. Nuo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo įsigaliojimo dienos pernai metų rugsėjį iki metų pabaigos pateikti ir išnagrinėti 336 prašymai. Iki 2018 gruodžio 31 d. išduota 71 pažyma, patvirtinanti jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Panaudojus 2018 m. metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus finansinei paskatai teikti, 97 šeimos įrašytos į laukiančių finansinės paskatos sąrašą.
Šiemet taip pat jau išduota 12 pažymų, patvirtinančių teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, pateikti nauji 39 prašymai, iš jų 9 šeimos įrašytos į laukiančių finansinės paskatos jaunų šeimų sąrašą.
Tai nacionalinis projektas, kurį vysto Vyriausybė, prisidedant rajono ir miesto savivaldybėmis – tvirtina E. Mališauskas. – Vis dėlto Kauno rajono savivaldybei tenka dideli krūviai: svarbu rūpintis keliais, kita verslui reikalinga infrastruktūra, tvarkyti reikiamus statybų dokumentus. Daugiau dėmesio reikia ir vietos gyventojams, kurie neretai kenčia dėl verslo plėtros“.
Taip pat Kauno rajono mero patarėjas viešiesiems ryšiams atkreipia dėmesį, kad rajone veikia dar penkios verslo zonos – Domeikavoje, Ringauduose, Garliavoje ir kt., kuriose taip pat sėkmingai kuriasi įmonės ir auga investicijų bei darbo vietų skaičius.
