Antradienį vykusiame Kauno savivaldybės tarybos posėdyje be kitų klausimų spręstos Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio plano korekcijos. Anot Lampėdžių bendruomenės, į posėdžio darbotvarkę skubos tvarka įtraukto projekto motyvai neaiškūs – kauniečiai ir opozicijos nariai įžvelgia siekį žaliųjų plotų sąskaita palengvinti naujų objektų statybas.
Kaip teigiama vasario 4 d. išplatintame Lampėdžių bendruomenės centro pareiškime, savivaldybės administracija į šios dienos tarybos posėdžio darbotvarkę skubos tvarka įtraukė sausio 25 d. parengtą projektą Nr. TR-43 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano koregavimo“.
Projektu ketinama koreguoti 2011 m. patvirtintą Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą, tačiau sausio 29 d. parengtame aiškinamajame rašte esą nenurodoma, kodėl ir kaip būtent jį norima keisti. „Kyla įspūdis, kad Kauno valdžia panorėjusi gali elgtis net saugomose teritorijose taip, kaip tinkama. Jei miesto administracija pasitvirtins sau įgaliojimus laisva valia elgtis su teritorijų ribomis ir apribojimais, tai kraštovaizdžio draustiniui gali būti padaryta nepataisoma žala“, – pranešime sako Lampėdžių bendruomenės centro pirmininkė Dalia Akramienė.
Anot jos, nesitariant su visuomene Kauno miesto savivaldybės administracijoje kilęs poreikis „išspręsti problemines Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio teritorijos tvarkymo vietas“ neaiškiu būdu sutapo su tuo, kad šioje teritorijoje nekilnojamojo turto objektus įsigijo juridiniai asmenys, galimai suinteresuoti draustinio specialiojo plano koregavimu.
Žiniasklaidai išplatintame pareiškime pabrėžiama, kad antikorupcinis sprendimo vertinimas atliktas nebuvo – praėjusį penktadienį pasipiktinusi Lampėdžių bendruomenė kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prašydama stabdyti savivaldybės veiksmus, tačiau tarybos posėdis nieko gero nežada.
„Prastūmė“ paskubomis?
Kaip dėstė projektą tarybai pristatęs Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, klausimas svarstytas trijuose komitetuose – du pritarė pakeitimams, o vienas balsavimą siūlė atidėti.
„Šį sprendimo projektą parengėme dėl to, kad norime metų pradžioje paruošti dviejų specialiųjų planų korektūrą, mat su „Kauno planu“ pasirašyta sutartis. Abu planai „pagaminti“ prieš dešimtmetį, galiojant kitiems teritorijų panavimo įstatymams, juose pilna neatitikimų, nesusipratimų, – argumentavo N. Valatkevičius.
– Gauname dviprasmiškus atsakymus iš statybų inspekcijos, sklypai, pavyzdžiui, turėtų būti ne mažesni nei 6 arai. Suformuoji tokį sklypą, o jame gali pastatyti tris gyvenamuosius namus. Tai – tik vienas pavyzdžių, pasakyta A, bet nepasakyta B. Norime sudėlioti, kad visi įstatymai atitiktų šių dienų nuostatas ir visi vienodai suprastume tiek bendrąjį, tiek specialųjį planą. Siūlome pamažu daryti korektūras.“
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausančiam Remigijui Skilandžiui kilo dvejonių, kodėl projektas teikiamas svarstyti taip skubiai. Esą ne visi tarybos nariai į jį gerai įsigilinę, viename komitete jis išvis nebuvo svarstytas. R. Skilandžio bendražygė Jurgita Kupčinskienė pastebėjo, kad aiškinamajame rašte net sumaišyti kraštovaizdžio draustinių pavadinimai: „Tai rodo didelę gyvenimo skubą, o rezultatai neaišku kokie.“
Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas atrėmė skubos čia nesant, pakeitimai svarstyti kurį laiką. „Monitoringe užsiminta, kad planai iš dalies neteisingi. Apie draustinių ribų, nei buferinių zonų keitimą nekalbame. Lampėdžių bendruomenės rašte teigiama, jog atliekant tokias korekcijas reikėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją – taip, tuo atveju, jei keistume ribas, didintume, mažintume ar naikintume draustinį. Keičiant reglamentus viduje ir pritaikant nūdienos reikalams, sprendimą galime priimti patys“, – aiškino N. Valatkevičius.
Sulaukė opozicijos rykščių
Visgi konservatorių šie paaiškinimai nepatenkino – Vygantas Gudėnas ironiškai pažymėjo, kad derinti tokių sprendimų su Aplinkos apsaugos skyriumi, aplinkosaugininkais nereikia, galime statyti kaip norime. „Ar jūsų įstatymui viršenybė prieš Aplinkos ministeriją?“ – klausė opozicijos atstovas.
N. Valatkevičius čia nesutrikęs pabrėžė, kad sprendimus priima tarybos nariai. Kadangi specialusis planas prieš kelerius metus buvo patvirtintas taryboje, ji turi teisę leisti arba neleisti jį koreguoti. Projektą pristatęs savivaldybės atstovas tikino, kad pradėjus korekcijų procesą bus tvirtinama, kokių procesų būtent reikia, o ministerija įsikišti turėtų tik keičiant draustinio ribas.
TS-LKD frakcijos seniūnei Editai Gudišauskienei tuo metu kilo loginio tipo klausimas, kodėl kas davė pavedimą projektą pristatyti N. Valatkevičiui, kuris pagal pareigas suinteresuotas miesto architektūra, urbanistika ir plėtra, ne Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjai, kuri turėtų teikti tokius siūlymus.
„Administracijos direktorius. Jeigu prisimenate istoriją, galėčiau pasakyti, kad Nemuno ir Nevėžio, taip pat Veršvos kraštovaizdžio draustinių klausimus tarybai irgi pristatinėjau aš, nors užsakė Aplinkos apsaugos skyrius. Tad šiandien pristatau ir vėl aš“, – kalbėjo N. Valatkevičius.
E. Gudišauskienė, tačiau, įžvelgė nešvarius skubiai pateikto projekto motyvus: „Mero komanda užsimojusi į miesto plėtrą. Net neabejoju, kad komitetuose draustinio plano koregavimas nesvarstytas, nors meras žino, kad specialieji planai griežtesni už bendruosius. Kvepia neskaidrumu, nes nenorima atskleisti, kodėl tai daroma.“
Bendruomenei motyvai neaiškūs
Žodį posėdyje tarė ir Lampėdžių bendruomenės centro pirmininkė D. Akramienė: „Kaip bendruomenė, išklausius pristatymą nematome, kad projekte ar aiškinamajame rašte būtų nurodytos priežastys, kodėl sprendimas svarstomas. Vienintelė įvardijama priežastis – kad planas neadekvatus draustinio apsaugos tikslams ir bendrajam planui, bet tas neadekvatumas niekaip nepagrindžiamas.“
Pasak bendruomenės centro pirmininkės, specialistų vertinimų ir išvadų negauta, nes nepateiktas projektas, kurį jie galėtų komentuoti. D. Akramienė pridūrė, kad netiesa, kaip tvirtina N. Valatkevičius, jog svarstant šį klausimą nereikia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sprendimo. Jo esą nereikalaujama tik taisant techninę klaidą, tačiau bet kaip koreguojant draustinio planą, ne tik keičiant ribas, reikia įvertinimo.
„Ar norima, kad būtų galima tuos minėtus kelis namus statyti sklype, ar ne? Mums kelia nerimą, ar patvirtinus plano koregavimo projektą`draustiniui nebus padaryta žala“, – reziumavo Lampėdžių bendruomenės lyderė.
Prie mikrofono stojęs Senojo Kauno draugijos pirmininkas Rimvydas Žiliukas, deklaravęs ilgametę pažintį su N. Valatkevičiumi, nusistebėjo savivaldybės administracijos pademonstruotu abejingumu bendruomenės atžvilgiu ir pažėrė bendrų pastabų dėl miesto valdžios institucijos ir piliečių bendradarbiavimo. Jo teigimu, net Konstitucijoje parašyta, kad draustinių, miestų šeimininkas yra visuomenė, o savivaldybė tik tarnauja, tačiau Kauno pilimis, parkais, tarpukario pastatais besirūpinančios organizacijos yra neišklausomos.
„Jeigu deklaruojate, kad savivaldybė yra visuomenės atstovas, kvieskite diskusijai, tačiau nieko nežinome. Paskutinę akimirką sužinome ir kad svarstomas šis klausimas. Kviečiame surengti svarstymą dalyvaujant bendruomenių organizacijoms, aptarti draustinio plano koregavimo klausimą iš naujo, o šiandien sprendimo nepriimti, – kalbėjo R. Žiliukas.
– Neturite teisės priimti patys, ignoruodami visuomenę. Pagal Aarhuso konvencijos ratifikaciją, kurią priėmėme prieš keliolika metų, organizacijos turi būti laiku informuojamos apie pakeitimus, tačiau negaunu jokių laiškų – mano paštas nesikeičia dešimt metų.“
Pakeitimus žada pristatyti vėliau
„Vieningam Kaunui“ priklausantis Kauno vicemeras Andrius Palionis projekto kritikams pažymėjo, kad užfiksuota bendrojo plano susikirtimas su Veršvos bei Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinių specialiaisiais planais. „Šiame projekte šnekama apie pradžios davimą procesams, išsamūs planai visuomenei bus pristatomi vėliau“, – nurodė vicemeras.
Ši pastaba E. Gudišauskienės neįtikino – anot TS-LKD frakcijos seniūnės, įstatymuose aiškiai apibrėžiama, kad specialiojo plano reglamentavimas yra griežtesnis nei bendrojo, tad argumento, jog norima koreguoti bendrąjį planą dėl atitikimo, valdantieji neturi.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai savivaldybės draustinis ir taryba gali laisva ranka priimti sprendimą dėl jo korekcijų, naikinimo. Jeigu kalbame apie draustinių tvarkymo režimus ir reglamentavimą, įrašyta, kad norima koreguoti. Ar žinote, ką norime koreguoti, ar susipažinome?“ – klausė E. Gudišauskienė, pridūrusi, kad remiamasi vieninteliu statybas norėjusio vykdyti piliečio skundu, kurį Kauno apygardos teismas atmetė dėl draustiniui galiojančių reikalavimų.
Padėkojęs frakcijos seniūnei už nuomonę ir visuomenės klaidinimą, A. Palionis pavadino pareiti prie balsavimo. TS-LKD bei Ekonomikos ir finansų komiteto siūlymui atidėti projekto svarstymą taryba nepritarė. Tuoj pat įvykus balsavimui, kuriame TS-LKD frakcija nedalyvavo, 21 nariui pasisakius „už“ ir 2 „prieš“ pritarta Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano koregavimui.
Teks valgyti valdininkų iškeptus „blynus“
Tarybai svarstyti N. Valatkevičius pateikė ir analogišką klausimą dėl Veršvos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano koregavimo, kuriam lygiai taip pat du komitetai pritarė, o vienas siūlė sprendimą atidėti.
Gerai neišnagrinėtas projektas sulaukė griežtos V. Gudėno replikos: „Jau daug metų esame pažįstami, pasakot man tokias pasakas negražu. Kas liepė šį sprendimą pateikti? Administracijos direktorius – ne atsakymas. Antradienį į komiteto posėdį klausimas nebuvo atneštas svarstyti, nes net nebuvo paruoštas.“ Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas teatsakė, kad projektas nebuvo pateiktas, tačiau buvo paruoštas.
R. Žiliukas tuo metu pateikė vaizdingą metaforą, jo manymu, atvirkščia tvarka priimamoms draustinių planų korekcijoms, pastebėjęs, kad dainelę pavadinimu „Kai projektas bus paruoštas, pristatysime“ bendruomenės girdi jau dešimtmetį.
„Kai blynas iškeptas, sėskite valgyti. Ačiū, šito blyno nenoriu. Turime dalyvauti nuo pat pradžios, ne tada, kai projektas jau paruoštas ir dega Europos pinigai. Siūlau atidėti, nes projektas buvo parengtas pažeidžiant Aarhuso konvenciją“, – diplomatišku tonu rėžė Senojo Kauno draugijos pirmininkas.
„Kas gali paneigti, kad turite visą tikslią informaciją, o mes jos neturime. Nėra pateiktos nei raštu, nei grafinė informacijos, kas bus daroma. Vaidiname, kad dirbame, ar atstovaujame visuomenei? Kaunas draustinius pamažu naikina ir nebeliks miesto žaliojo rūbo. Frakcija nepritaria ir dėl šio klausimo nebalsuosime“, – į tarybos valdančiųjų pozicijos veiksmus reagavo E. Gudišauskienė.
Balsavimas dėl šio klausimo taip pat neatidėtas. Galiausiai, taryba pritarė ir Veršvos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano koregavimui.
Kaip rašo BNS, Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis apima šių upių santaką ir slėnius, į draustinio teritoriją taip pat patenka Lampėdžių miško parkas. Veršvos kraštovaizdžio draustinis apima Veršvos upelio slėnį, jo erozinių raguvų šlaitus nuo Kalnų gatvės iki Maironiškių sankryžos.
