Daugelį metų vienu esminių Kauno tapatybės ženklų buvo laikoma dominuojanti lietuvių tautybės piliečių dauguma, tačiau globalėjantis pasaulis meta naują iššūkį praeito amžiaus Lietuvos Laikinajai sostinei – Kaune daugėja užsieniečių, kurie ilgainiui gali tapti nuolatiniais mūsų miesto gyventojais. Ar jie pasiliks gyventi mūsų mieste, priklausys ir nuo to, kaip būsime tam pasirengę, ar pakankamai atviri ir draugiški.
[galerija kiek=”8″]
Šią savaitę Kauno centre įsikūrusiame „Erudito licėjuje“ surengtas viešas programos „Būkim pažįstami“ renginys buvo skirtas praktinei diskusijai apie Kaune gyvenančių užsieniečių mokslo, įsidarbinimo, laisvalaikio galimybes ir integraciją į miesto gyventojų bendruomenę.
Iinformacinių technologijų centro (ITC) duomenimis, 2019 metais Lietuvoje pilnoje studijų programoje mokosi 6182 studentai iš užsienio valstybių, tarp kurių net 4953 – ne ES piliečiai. Pasak VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyr. projektų vadovo Andriaus Veršinsko, Kaune užsienio studentai sudaro 16 proc. studijuojančiųjų LSMU, 10 proc. – VDU ir 6 proc. – KTU. Didelis užsienio studentų skaičius išplečia galimybę, jog dalis jų liks gyventi Kaune, sukurs šeimas, įsidarbins Kauno įmonėse ir organizacijose ar steigs nuosavus verslus.
„Praeitais metais Kaune pavežėjai užsieniečiai keleivius vežė net 50 tūkst. kartų, o klientų vertinimai – tiek teigiami, tiek neigiami visiškai nesiskyrė nuo to, kaip vertinami lietuvių tautybės pavežėjai“, – renginyje sakė „Taxify“ Kauno skyriaus vadovas Nerijus Ravinis. Jo žodžius apie teigiamus vertinimus patvirtino ir antri metai šioje įmonėje pavežėju dirbantis Franco Ndubuisi Ononigwe iš Nigerijos, kuris prieš penkerius metus pasirinko Kauną savo verslo vadybos magistro studijoms KTU ir liko mūsų mieste gyventi. „Dabar esu kaunietis“, – lietuviškai prabyla Franco, nors su lietuviais puikiai susikalba ir anglų kalba. „Jei naudojiesi šiuolaikinėmis technologijomis, kalbos barjeras nebėra problema, – sako jis. – Tau nebereikia išgirsti ir suprasti adreso pavadinimo, „Taxify“ programėlėje jis nurodytas raštu, o atlikti paslaugą gali ir be žodžių“.
Programos „Changes Makers On“ sumanytoja ir vadovė Simona Šimulytė įsitikinusi, kad nesvarbu, ar esi kaunietis, ar užsienietis – tau aktualūs lygiai tokie patys poreikiai. „Darbas, namai, vaikų mokykla, medicinos paslaugos, maistas, laisvalaikis ir kiti kasdieniai dalykai – tai svarbiausia, kas rūpi viso pasaulio žmonėms, o iš esmės mus skiria tik kalba“, – šypsosi Simona. Apie galimybes susikurti darbo vietą pačiam sau, Kaune gyvenantiems užsieniečiams papasakojusi S. Šimulytė prisipažino, kad nors du trečdalius savo gyvenimo praleidžia užsienyje, tačiau Kaunas yra jos miestas ir jo nekeistų į gyvenimą niekur kitur. „Nes aš tikra kaunietė ir čia mano namai“, – sako ji.
Gimto miesto trauka nugalėjo ir 15 metų Jungtinėje Karalystėje gyvenusį Andrių Vosylių, kuris po ilgų metų emigracijoje prieš gerą pusmetį nusprendė grįžti su visa šeima atgal į Kauną. „Esu lietuvis, gimęs ir didelę dalį gyvenimo praleidęs Kaune, tačiau grįžęs pasijutau užsieniečiu – nors šildo gimti namai ir miestas, bet viskas pasikeitę, tenka visko mokytis iš naujo, kurtis, ieškotis paslaugų“, – sako Andrius, kuriam papildomų sunkumų sukelia ir šeimos, ypač vaikų integracija. Nors jo žmona – profesionali kirpėja – gana greitai rado darbą ir susikūrė nuolatinių klientų ratą, tačiau mažamečiams vaikams adaptacija mokykloje nėra tokia paprasta, visų pirma dėl kalbos. „Brolis su seserimi įpratę kalbėtis angliškai, bet mokykloje mokytoja jiems liepė bendrauti lietuviškai, jiems sunku suprasti, kodėl turi keisti savo įpročius, atvirkščiai – jų draugams tai galėtų tapti galimybe tobulinti užsienio kalbos žinias“, – įsitikinęs Andrius. Vyro manymu, dauguma Lietuvos mokyklų nėra pasirengusios iššūkiui, jei į šalį nuspręstų grįžti daugiau emigrantų ir apie tai reikia pradėti galvoti jau šiandien.
„Erudito licėjaus“ tarptautinių programų vadovė Julie Ly Chu gimusi Taivane, studijas baigusi Oksfordo universitete, o šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Kaune tikrai supranta, kad švietimo sistemos pasirengimas naujiems demografiniams iššūkiams būtinas jau šiandien. Šiuo metu „Erudito Licėjuje“ mokosi 30 užsieniečių vaikų, o naujausi bendruomenės nariai – dvi šeimos iš Meksikos, kurių gyvenime Kauno kryptis šiemet atsiranda dėl kvietimo prisijungti prie naujai statomos „Continental“ gamyklos vadovybės.
Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras kartu su partneriais VšĮ “Europos namai” įgyvendina projektą “Lietuvos identitetas – tautų mozaika”, kurio metu organizuoja vietos bendruomenių diskusijas su Lietuvoje gyvenančiais, studijuojančiais ar dirbančiais trečiųjų (ne ES) šalių piliečiais. Antrasis šio ciklo renginys Kaune vyks vasario 26 d. „Blaster“ biure (Savanorių pr. 178, Kaunas). Sekite informaciją socialiniame tinkle „Būkim pažįstami“.
You can also read this article in English here
