Šeštadienį 59-iems parlamentarams balsavus „už“, vienam „prieš“ ir 13-ai susilaikius papildytas Atmintinų dienų įstatymas. Nors klausimas Seime sukėlė nemažai diskusijų, nuo šiol kovo 9-ąją minėsime kaip Lietuvos vardo dieną.
„Manau, kad kiekvienas iš mūsų norėtų, kad Lietuvos vardas būtų minimas kuo dažniau. Bet aš būčiau pasiūlęs likti prie senojo kalendoriaus ir minėti vasario 14-ają, sakyčiau, švento Valentino dienai suteikiant papildomą prasmę“, – sakė konservatorius Arvydas Anušauskas.
Jo kolega Jurgis Razma įtarė, kad ši data valdantiesiems „valstiečiams“ gali būti svarbi dėl jų lyderio pažiūrų. „Suprantu, kodėl „valstiečiai žalieji“ labai nori pažymėti tą dieną – nes nužudžius tą vargšą benediktiną vienuolį Brunoną buvo sustabdytas krikščionybės atėjimas į Lietuvą dar keliems šimtmečiams. Galbūt „valstiečių žaliųjų“ lyderiui labai mielas dalykas, kad pagonybė čia dar išliko kurį laiką“, – svarstė konservatorius Jurgis Razma.
„Valstietis“ Arūnas Gumuliauskas tuo metu priminė, kad dėl atmintinos dienos nustatymo minėtą dieną į Seimą kreipėsi akademinės bendruomenės atstovai.
Pernai dešimt šalies mokslininkų kreipėsi į šalies vadovus siūlydami kovo 9-ąją minėti Lietuvos dieną. Jie prašė šią datą įtraukti į atmintinų dienų sąrašą ir valstybės mastu paminėti 1010 metų sukaktį, kai Lietuvos vardas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – Kvedlinburgo analuose.
Juose rašoma, kad 1009-ųjų kovo 9-ąją, vykdamas krikštyti pagonių, Lietuvos pasienyje buvo nužudytas Šventasis Brunonas Bonifacas.
