Rezonansą visuomenėje sukėlusiu kauniečių Kručinskų šeimos smurto prieš vaikus ir jų paėmimo atveju toliau užsiima teisėsauga. Antradienį Kauno apygardos prokuratūroje pristatyti du baigti ikiteisminiai tyrimai dėl mušamų vaikų – sprendimas dėl Kručinskų bylos perdavimo teismui bus priimtas artimiausiomis dienomis.
Sutrikdyta visuomenės rimtis
Kaip spaudos konferencijoje priminė Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė, besispecializuojanti nepilnamečių jurisdikcijoje, 2018 m. rugsėjo 29 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai Panemunės parke mama Eglė Kručinskienė panaudojo fizinį smurtą prieš vaiką. Tyrimas užbaigtas lapkričio 12 d. iki 16 d. dalyviai susipažįsta su duomenimis, gali teikti prašymus atlikti papildomus procesinius veiksmus.
Prokurorė nurodė, kad tyrimas baigtas motinos atžvilgiu – kadangi berniukas patyrė smurtą viešoje vietoje, sutrikdyta visuomenės rimtis, moteris įtariama ne tik sukėlusi fizinį skausmą mažamečiui, bet ir pažeidusi viešąją tvarką (Baudžiamojo kodekso 284 str.). Dėl šios aplinkybės liudija žmonės, buvę Panemunės šile bei pranešę apie įvykį. D. Brudnienė pridūrė, kad už minėtas nusikalstamas veikas gresianti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų, numatytos ir kitos bausmės.
Įtarimai smurtavus buvo pareikšti ir tėvui Gintarui Kručinskui, tačiau tyrimas tėvo atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų. Šiuo metu laukiama, kol tyrimo dalyviai susipažins su medžiaga, tuomet bus priimti tolesni procesiniai veiksmai.
„Nuo proceso dalyvių prašymo priklausys, kada byla keliaus į teismą, ar bus prašoma atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, prijungti naujus duomenis“, kalbėjo D. Brudnienė, pažymėjusi, kad prokuroras sprendžia, kokius veiksmus būtina atlikti. Šiuo atveju, psichiatrinė-psichologinė ekspertizė vaikams neatlikta.
Gali kliūti ir laikiniems vaikų globėjams
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius aiškino, kad vienodų bylų nėra: „Turime daug atvejų, kai tyrimas baigiamas pagreitinto proceso tvarka. Kiekvienu atveju vertinamas spektras duomenų ir tuomet sprendžiama, kokius veiksmus atlikti. Viskas priklauso nuo situacijos – kokią informaciją turime, tokį sprendimą ir priimame.“
Dabar, anot vyriausiojo prokuroro – ta stadija, kai prokuroras sako „man pakanka duomenų priimti proceso sprendimą“. Kokius prašymus gaus prokuratūra, tokie veiksmai bus atliekami, tenkinami tęsiant ikiteisminį tyrimą.
„Kiek žinau, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tiek Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atlieka vidinį tyrimą (dėl pareigūnų elgesio paimant vaikus – „Kas vyksta Kaune“). Gavę išvadas, galėsime kalbėti apie jų turinį. Galutinis proceso sprendimas šioje byloje dar nepriimtas“, – tvirtino D. Valkavičius.
Jo teigimu, pasirodžius informacijai, kad vaikai smurtą galėjo patirti ir būdami pas laikinus globėjus, tikslinami duomenys dėl atžalas priėmusių asmenų veiksmų. Įvertinus informaciją, ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas ir prieš vaikų globėjus.
Tiesiai iš darželio paimto berniuko tyrime – retai atliekami veiksmai
Šių metų spalio 19 d. taip pat baigtas ikiteisminis tyrimas dėl 2017-ųjų spalio 18 d. lopšelyje-darželyje pastebėtų keturmečio sužalojimų. D. Brudnienė nurodė, kad lapkričio 12 d. surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo vaiko motina kaltinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, piktnaudžiavimu tėvų teisėmis ir pareigomis bei nesunkiu mažamečio šeimos nario sveikatos sutrikdymu.
„Pirmos apklausos metu moteris iš esmės pripažino naudojusi fizinį smurtą, tačiau pareiškus galutinį įtarimą, savo kaltę kategoriškai neigė. Motinai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, tačiau ji buvo panaikinta ir skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti“, – sakė prokurorė, pabrėžusi, kad išnyko prieš tai skirtos kardomosios priemonės paskirtis ir tikslai – ji pakeista 2018 m. balandžio 20 d. gavus ekspertizės aktą.
Įtarimai dėl fizinio smurto naudojimo prieš mažametį, panašiai, kaip Kručinskų atveju, pareikšti ir moters sugyventiniui, tačiau tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų.
„Tyrimas buvo sudėtingas, atlikta daug veiksmų. Vaiko amžius mažas, įtariamieji kaltę neigė – dėl to apklausta daug proceso dalyvių, atlikta mažamečio psichiatrinė-psichologinė ekspertizė. Abu įtariamiesiems tirti poligrafu (melo detektoriumi – „Kas vyksta Kaune“), kas tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimuose daroma retai. Tyrimas poligrafu motinos atžvilgiu buvo jai nepalankus. Įvykdžius minėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus, byla kaltinamuoju aktu perduota teismui“, – pasakojo D. Brudnienė.
Vaikų paėmimo ir grąžinimo klausimų nesprendžia
Klausimą, kodėl net ir panaikinus reikalavimą gyventi skyriumi vaikai šeimai negrąžinami, prokurorės teigimu, reiktų užduoti vaiko teisių apsaugos specialistams.
[susije_video kurie=””]
„Kalbant apie vaikų paėmimą, baudžiamajame procese nėra tokios kardomosios priemonės ir tokių prievartos priemonių apskritai. Prokuroras nesprendžia vaikų paėmimo iš šeimos klausimo, veikia baudžiamojo proceso rėmuose. Griežčiausia kardomoji priemonė tokiu atveju – smurtautojo atskyrimas nuo šeimos, gyvenimas skyriumi. Vaiko paėmimo klausimas – ne prokuroro, o Vaiko teisių apsaugos tarnybos kompetencijoje“, – antrino D. Valkavičius.
Teisėsauga dalyvauja ir bendradarbiauja su kitomis institucijomis, bet nepriima tokių sprendimų jokioje baudžiamojoje byloje. Įstatymas kategoriškas ir dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo procese. Prokurorai esą neturi galimybės plačiai komentuoti visų faktinių aplinkybių, kurios nustatytos tyrimo metu – šitaip saugomi vaiko interesai, tuo, anot D. Valkavičiaus, grindžiamas ir minimalus duomenų teikimas.
„Kartais visuomenė tikisi, kad čia ir dabar pateiksime, kiek smūgių buvo suduota, kokiais įrankiais tai padaryta. Įstatymas nesudaro galimybės atskleisti šių tyrimo detalių, nes į viešąją erdvę paleista informacija išlieka ilgai, o aptariamam asmeniui gali būti nepatogu, nejauku žinoti visas faktines aplinkybes, kurias imtume ir pagarsintume“, – dėstė vyriausias prokuroras.
Smurto ratas sukasi toliau
Pagal D. Valkavičiaus spaudos konferencijoje pateiktą statistiką 2017 m. Kauno apylinkės prokuratūros veiklos teritorijoje pradėti 172 ikiteisminiai dėl smurto prieš vaikus. Iš jų 28 baudžiamosios bylos perduotos teismui, 82 bylos nutrauktos. 2018 m. skaičius, lyginant su praėjusiais metais, didesnis: šiuo metu jau pradėti 167 ikiteisminiai tyrimai, 39 tyrimai perduoti teisminiam nagrinėjimui, o 96 baudžiamosios bylos nutrauktos įvairiais pagrindais.
„Smurto ratas sukasi toliau, vaikai žalojami įvairiose situacijose. Dabar organizuojame 23 ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje prieš vaikus. 30-tyje bylų paskirtos psichiatrinės-psichologinės ekspertizės, vaikai perduoti tirti specialistams. Paprastai tokie tyrimai trunka ilgai – iki 6 mėnesių. Ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš vaikus apskritai atliekami maždaug per 6-7 mėnesius“, – aiškino vyriausiasis prokuroras.
Pasak jo, tik priėmę įstatymą, smurto prieš vaikus nesustabdysime – reikia žiūrėti į kitus momentus, ieškoti būdų, kaip paaiškinti žmonėms, kad smurtauti negalima. Vyksta daug ikiteisminių tyrimų, tačiau, D. Valkavičiaus manymu, kiekviena smurto prieš vaiką byla Lietuvoje yra skandalinga.
Ypač ryški tokių ikiteisminių tyrimų skaičiaus augimo tendencija pastebima nuo liepos, kai buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo centralizuota vaiko teisių apsauga. Vyriausiasis prokuroras galvoja, kad tai susiję su geru tarnybų veikimu ir teisingu informacijos administravimu, apsikeitimu ja.
Ir nors beveik 70 proc. pranešimų dėl pažeidžiamų vaikų teisių, D. Valkavičius, priminęs tuos nutikimus, kai buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – Matuko bylą, maišeliuose dusintus vaikus – pabrėžė, kad būtina reaguoti į visus potencialius atvejus. „Kiek teko bendrauti su pareigūnais, deja, jie laiko tai kasdieniais atsitikimais“, – pabaigė prokuroras.
