Vilniaus politikos analizės institutas ėmėsi sudaryti gerovės indeksą, rodantį, kurios savivaldybės užtikrina geriausias gyvenimo sąlygas savo gyventojams. Į sąrašą papuolė ne tik Kaunas ir kiti šalies didmiesčiai.
Tyrimas atskleidė, kad geriausias sąlygas gyventojams užtikrina Vilniaus, Kauno, Neringos, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės.
Vilniaus politikos analizės instituto sudarytame savivaldybių gerovės indekse remiantis 2017-ųjų oficialiosios statistikos duomenimis, vertinti penki rodikliai: socialinis ir fizinis saugumas, gyvybinga ekonomika, kokybiškas švietimas bei sveika demografija.
Kaip teigė sociologas Gintaras Šumskas, vertinant saugumą, atsižvelgta į nusikalstamumo situaciją, saugumą šeimose, keliuose, mirštamumo nuo užkrečiamųjų ligų statistiką. Taip pat atsižvelgiama į aplinkosauginius rodiklius. Fizinį saugumą, anot tyrimo, be Vilniaus, Kauno, Šiaulių miestų geriau užtikrina Vakarų Lietuvos savivaldybės.
Pasak G. Šumsko, platesnes socialines apsaugas užtikrina didžiosios savivaldybės – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Šioje kategorijoje vertinta integracija į darbo rinką, lygios galimybės, socialinės paramos aprėptis. Nemažą įtaką rezultatams vertinant savivaldybių socialinius rodiklius sudarė gydymo paslaugų – bendrosios praktikos, odontologų, slaugytojų – prieinamumas.
Švietimo galimybės geriausiai įvertintos Vilniuje, Kaune, kiek atsiliko Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio miestų savivaldybės. G. Šumskas atkreipė dėmesį, kad gana prasti švietimo rezultatai Neringos savivaldybėje gali būti paaiškinami tuo, jog dalį šių funkcijų padengia gretima Klaipėdos miesto savivaldybė.
Analizuojant švietimo situaciją, lemiamą vaidmenį turėjo matematikos ir lietuvių kalbos abitūros egzaminų rodikliai, taip pat vertinta ikimokyklinių įstaigų aprėptis, vaikų dalyvavimas neformaliame švietime, įstojusiųjų į kolegijas į universitetus ir kolegijas procentas nuo visų abiturientų.
„Pagal ekonomines galimybes Vilnius kol kas yra išskirtinis magnetas ir tas išskirtinumas šioje vietoje yra didžiausias“, – kalbėdamas apie ekonomikos gyvybingumą teigė G. Šumskas.
Šioje kategorijoje apibendrinti konkurencingumo rodikliai, investicijų patrauklumas, vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius, tiesioginės užsienio investicijos.
Geriausiai pagal demografinius rodiklius, įvertinus gyventojų amžių ir migracijos tendencijas, atrodo Neringos, taip pat Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų savivaldybės.
Prasčiausiai pagal visus rodiklius indekse įvertintos šios dešimt savivaldybių: Zarasų, Lazdijų, Ignalinos, Kalvarijos, Kelmės, Kupiškio, Alytaus, Anykščių, Biržų, Joniškio rajonų savivaldybės. Pasak indekso sudarytojų, šios savivaldybės sutampa su Specialiųjų tyrimų tarnybos sudarytu Lietuvos nepotizmo žemėlapiu.
Švietimą, tyrimo duomenimis, prasčiausiai užtikrina Anykščių, Ignalinos rajonų savivaldybės. Pagal demografinius rodiklius prasčiausiai taip pat įvertinti Anykščiai, kartu su Ignalinos rajono savivaldybe. Nepalankiausiai ekonomikos gyvybingumo kategorijoje įvertintos Zarasų ir Kalvarijos savivaldybės, socialinį ir fizinį saugumą prasčiausiai užtikrino Kalvarijos, Lazdijų, Zarasų savivaldybės.
Indeksą planuojama skelbti kasmet.
