Rugpjūčio viduryje ir rugsėjo pradžioje Kauną plovusios smarkios liūtys pridarė daug žalos bei parodė miesto nuotekų tinklų skaudulius. Abu kartus giliai po vandeniu atsidūrė Jonavos gatvė – tai tapo laikina problema čia pravažiuoti bandžiusiems vairuotojams, tačiau signalizuoja kur kas didesnėmis bėdomis šioje vietoje gyvenantiems kauniečiams.
Jonavos gatvėje 190 numeriu pažymėto namo, kurio sklypas ribojasi su Kauno klinikų teritorija, gyventojus ne pirmus metus skandina lietaus vanduo, į kiemą nešantis gabalus šlaito. Po paskutinės liūties apsemtas ir pastatas, purvo sluoksniu padengtos gyvenamosios patalpos.
[susije_video kurie=””]
„Šioje vietoje gyvename jau 34 metus, ir 24 iš jų gyvenome ramiai. Vieną popietę 2011-aisiais prasidėjęs lietus baigėsi potvyniu, per kiemą tekėjo lietaus vanduo kartu su nuotekų kvapeliu, – pirmą didelių nuostolių padariusių liūtį prisiminė Jonavos gatvės senbuvė Birutė Brovkienė. – Iškėlė visus Kauno klinikų kanalizacijos šulinius. Vienas jų yra mūsų kieme palei tvorą, o kitas viršutiniame sklypo kampe, ant ribos su klinikų kiemu.“
Į kiemą, pasakojo ji, tuomet priplovė molio, išplovė betoninį įvažiavimą, išnešė visas daržo žemes. Šeimininkai kreipėsi į Žaliakalnio seniūniją, „Kauno vandenis“, Kauno klinikų ūkio tarnybą, Kauno savivaldybę tačiau visi tik siuntinėjo vieni nuo kitų. Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas pasakė, kad gatvelės netvarkys, nes tai kainuotų 30 tūkst. litų… Visų instancijų atstovai esą atėjo, palinksėjo ir išėjo.
Namų vanduo tąkart neužliejo, nes buvo diena ir srovę spėta nukreipti, bet kritinės situacijos pradėjo kartotis kasmet po kartą. „2012 m. turėjome ne vieną piktą pokalbį su „Kauno vandenų“ atstovais, kurie gąsdino, kad iš mūsų gali ir atimti tą metrą žemės per visą sklypą, nes „jiems visai nekliudo, kad čia bėga“. Keisti pasirodė tokie jų pareiškimai gyvenant demokratinėje valstybėje“, – pasakojo B. Brovkienė.
Gyventojams atsakius, kad jeigu bendrovei čia tvarkytis nepriklauso, tai jie tiesiog užpils betonu neva jiems priklausantį šulinį, „Kauno vandenys“ sureagavo – šuliniai buvo pakelti, uždėti dangčiai, kurių srovė iš apačios nesugeba iškelti.
„Tais metais klinikų kieme atradome paliktus atvirus du šulinio žiedus, iš kurių kyšojo 40 cm diametro vamzdis – per jį didele srove bėgo neaiškios kilmės vanduo. Viršutinėje aikštelėje stovėjusio garažo rūsyje visą laiką būdavo pilna vandens. Aiškinta, kad vanduo bėga dėl to, jie pastatą panaikins ir viskas bus gerai“, – potvynio priežasčių paieškos Jonavos gatvės gyventojus atvedė į ligoninės teritoriją.
Tačiau, B. Brovkienės teigimu, viskas liko po senovei – iš šulinių vanduo nebeprasimušdavo, bet stipria srove tekėdavo per kalną bei toliau niokodavo vėl sutvarkytą ir prižiūrėtą kiemą. 2013 m. su smarkia vandens srove nušliaužė dalis klinikų šlaito: visas molis tada plūdo per kauniečių sklypą – didelė jo dalis ten ir liko – o su vandeniu bėgo ir visokios šiukšlės, medžių šakos.
Po paskutinio potvynio, įvykusio 2014 m., ir ilgų susirašinėjimų su Kauno klinikų valdžia, situacija pasitaisė – pastatas, kuris neva kėlė grėsmę, buvo nuverstas, šulinių žiedai sutvarkyti.
„Viskas gerai buvo iki šių metų rugpjūčio 15 d., kai per kiemą iš viršaus vėl bėgo vanduo. O neseniai praėjusi rugsėjo 5-osios naktis – tai kažkoks sapnas, kurio nenori susapnuoti. Taip stipriai ir taip staiga pasileidęs vanduo nuo kalno pasuko tiesiai į namą, bėgdamas takeliu užtvindė rūsio lango nišą. Kol iš naktinių drabužių persirengėme į tinkamus laukui, per langą šniokšdamas sunkėsi vanduo. Padarėme atitvarą iš palaidų betoninių laiptelių, – kovą su stichija prisiminė moteris.
– Namuose susikaupė virš 8 cm vandens su purvu. „Kauno vandenų“ avarinė pakėlė ir užregistravo 1 iš 127 situacijų. Pažadėjo atvažiuoti. iki vakaro neatvažiavo… Skambinu dar kartą, sakau, atvažiuokite išsiurbti šulinių, nes visi užnešti purvu, moliu, o man sako, kad jie nebedirba. Buvo 17.35 val. Beviltiškumas visiškas. Liūtis praeina, pagrindinę Jonavos gatvę nuvalo, išplauna ir dar sustumia molį į išvažiavimus – atseit, susitvarkė. Patys turime vaduotis nuo purvo kiemuose.“
Vanduo esą pamažu susigėrė, bet darbininkai nepravažiuoja ir neišplauna visų šulinių, kurie apsinešę purvais ir vanduo dėl to sunkiai subėginėja. Kauno klinikų kieme, aiškino B. Brovkienė, daugybė pastatų, o visas lietaus vanduo suvestas į tą pačią sistemą, kuri nepajėgi visko sugerti. Kita bėda – kad į kanalizaciją nukreiptas ir lietaus vanduo.
„Didžiausiam mano nustebimui, užlipus palei srovės vagą į klinikų kiemą, nuversto garažo vietoje stovi kažkoks didelis pastatas, pakeltas į viršų, visi šuliniai, kurie turėtų sugerti vandenį, užsikimšę. Padarytas šioks toks paaukštinimas, atseit turėsiantis sulaikyti lietaus vandenį, kad jis nebėgtų žemyn. Šįkart nepasiteisino“, – pastebėjo ne vieną potvynį iškentusi kaunietė.
Dienos metu gyventojai skambino į Kauno klinikų ūkio skyrių, kalbėjo su pavaduotoju ir vyr. inžinieriumi. „Pažadėjo spręsti… Taip pat kreipėmės į savivaldybės Miesto tvarkymo ir Aplinkos apsaugos skyrius. Ten paaiškinta, kad savivaldybė tokių klausimų nesprendžia, tai ne jų reikalas, o dėl žalos atlyginimo pasiūlė kreiptis į kažkokį departamentą“, – paskutinius veiksmus, kurių imtasi, vardijo B. Brovkienė.
Pabandžius susisiekti su Kauno savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Petrausku, jo sekretorė pasakė, kad reikia kreiptis raštu. Galiausiai, moters manymu, derėtų pasidomėti „Kauno vandenų“ išduodamais leidimais jungti lietaus nuotekas ar kanalizaciją į senas sistemas, kurios nėra pritaikytos tokiems apkrovimams.
