Nors kai kuriose Lietuvos vietose stebėti mėnulio užtemimą sudėtinga dėl debesuotumo, puikią galimybę tai matyti tiesiogiai suteikia „Nasa“ tiesioginio transliavimo kameros. Portale „Kas vyksta Kaune“ taip pat galite stebėti, kaip atrodo užtemęs mėnulis tiesiogiai.
Kaip jau skelbėme, penktadienio vakarą tekant Mėnuliui prasidėjo antrasis šiais metais visiškas šio dangaus kūno užtemimas. Mėnulis Lietuvoje tekėjo jau prasidėjus pusšešėlinei užtemimo fazei, o giliausiai į šešėlį paniro apie 22.21 val. Žemės šešėlis nuo palydovo pilnai nuslinks gerokai po vidurnakčio – liepos 28 d., 1.28 val.
Mėnulio užtemimai, kai ant palydovo krenta Žemės šešėlis, visada trunka ilgiau nei Saulės užtemimai, kai Mėnulis meta šešėlį ant Žemės. Kaip aiškina Nichollso universiteto astronomė Kaisa Young, skirtumus lemia dangaus kūnų dydis ir jų generuojamas šešėlis.
„Galima mąstyti ir taip: Saulės užtemimas vyksta tada, kai mažylis Mėnulis meta mažytį šešėlį ant didelės planetos. Mėnulio užtemimo atveju didelė planeta meta didžiulį šešėlį ant mažo Mėnulio“, – analogiją pateikia K. Young.
Mėnuliui pradėjus trukdyti Saulės šviesai nukeliauti iki Žemės, kaip kad nutinka per Saulės užtemimą, umbros (absoliutaus šešėlio, kai Saulės šviesa visiškai blokuojama) plotas Žemėje tėra keliasdešimties kilometrų skersmens ir sparčiai juda planetos paviršiumi.
