Kiek nurimus aistroms dėl prie Kauno pilies Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse oficialiai atidengtos „Laisvės kario“ skulptūros, galutinai aiškėja, kiek šis paminklas kainuos kauniečiams – savivaldybės atstovai tikisi, kad papildomų lėšų nebeprireiks, nes pakankamai sėkmingai pritrauktos visuomenės aukotos lėšos.
Priminsime, kad šiam projektui privačių rėmėjų ir organizacijų lėšas rinko projektui Vilniuje įsteigtas Vyčio paramos fondas, kuris ir buvo galutinis „Laisvės kario“ pastatymo Kaune įgyvendintojas. Tačiau jau pastačius skulptūrą dalis aukotojų liko nuvilti – aukas jie skyrė Vyčiui, bet pastatytas paminklas tik iš dalies atspindi pirminę jo idėją.
Tikisi, kad visų lėšų neprireiks
Kaip portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo Kauno miesto savivaldybės atstovai, „Laisvės kario“ skulptūra kainavo 472 tūkst. eurų, monumento įrengimas 168 tūkst. eurų ir dar 35 tūkst. eurų – aplinkos sutvarkymas. Viso: 675 tūkst. eurų. Visų minėtų darbų užsakovas ir vykdytojas yra Vyčio paramos fondas, kuris taip pat rinko projekto įgyvendinimui trūkstamas lėšas.
„Šiuo metu savivaldybė minėtam fondui yra pervedusi 436 tūkst. eurų. Jei lėšų rinkimas ir toliau vyks taip sėkmingai, gali būti, kad iš miesto numatytos 501 tūkst. sumos likusio skirtumo miestui pervesti nebereikės“, – portalui teigė savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Portalo skaičiavimais, jei savivaldybė daugiau lėšų nebeperves, už likusius darbus rangovams Vyčio paramos fondui dar liko sumokėti 239 tūkst. eurų.
Kad jau surinko trūkstamą sumą dar skulptūros atidarymo išvakarėse neslėpė ir projekto įgyvendintojai. „Surinkome šiek tiek daugiau – apytiksliai galima skaičiuoti, jog šiuo metu turime 220-240 tūkst. eurų. Apie 80 tūkst. prisidėta ir darbais. Iš viso Vyčio skulptūrą paremti panoro 1510 žmonių (aut. pastaba – atidarymo dieną aukotojų jau buvo beveik visu šimtu daugiau 1640)“, – portalui teigė Vyčio paramos fondo vicepirmininko Vilius Kavaliauskas.
Atnaujintais šios dienos duomenimis, fondui šiam projektui pavyko pritraukti apie 250 tūkst. eurų aukotojų lėšų. Kadangi tai bus šiek tiek didesnė suma, nei reikalinga likusioms sąskaitoms padengti, planuojama juos panaudoti knygos apie šį paminklą leidyboje, taip pat didiesiems rėmėjams ketinama padovanoti sumažintas šio paminklo skulptūrėles, Kaune organizuoti jų pagerbimo šventę.
V. Kavaliausko teigimu, lėšų ne tik jau užteko, bet ir visiems norintiems paaukoti buvo sakoma, kad siųstų tik simbolines sumas. „Galima sakyti, pinigų mums jau nebetrūksta “, – paminklo atidarymo išvakarėse tvirtino V. Kavaliauskas, tačiau po paminklo atidarymo jo nuomonė šiuo klausimu buvo nuosaikesnė, nes jis patvirtino, kad iš savivaldybės jau nebelaukia pilnos sumos ir sutinka, kad fondas apmokės šiek tiek daugiau, nei pradžioje planuota.
Panašu, kad spaudoje pasirodžiusią informaciją apie stabdomą aukojimą gerokai koregavo žinios iš Kauno savivaldybės. „Lėšas teberenkame“, – likus dienai iki skulptūros atidarymo renginio pradžios teigė Kauno mero patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Grigalevičius. Jo patikinimu, bus oficialiai paskelbta, kada bus surinkta trūkstama suma ir oficialiai paskelbta apie lėšų aukojimo pabaigą. Mero patarėjas prognozavo, kad tai turėtų įvykti gal net šią savaitę, kai galutinai bus suskaičiuotos aukotojų aukos.
Surinko daugiau, nei tikėjosi
Anksčiau portalui Vyčio paramos fondo vicepirmininkas Vilius Kavaliauskas buvo sakęs, kad „Laisvės kario“ skulptūrai fondas miestui buvo įsipareigojęs surinkti 206 tūkst. eurų. Tačiau šią informaciją mero patarėjas T. Grigalevičius kategoriškai neigė. „Jokių susitarimų, kiek lėšų turi surinkti fondas, nebuvo. Buvo keliamas uždavinys surinkti kuo daugiau, kad iš miesto biudžeto pakaktų skirti mažiau, nei numatyta“, – portalui teigė T. Grigalevičius.
Jau anksčiau buvo rašyta, kad Kauno savivaldybė buvo numačiusi maksimalią sumą, kurią būtų skyrusi, jei minėtam fondui būtų nepavykę surinkti pakankamai aukų – tai 501 tūkst. eurų. Kaip portalą informavo Kauno miesto savivaldybė, ši suma projektui atiteko pagal paraišką konkursui „Kauno akcentai“. Vyčio paramos fondo paraišką šio konkurso srityje „Skulptūrų, kurios suteiktų erdvei patrauklumo ir individualumo, sukūrimas ir įrengimas“ miestas tenkino iš dalies.
Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintame sąraše buvo numatytas dalinis šio projekto įgyvendinimui – „Laisvės kario“ skulptūros sukūrimui, pagaminimui ir įrengimui bei aplinkos sutvarkymui, techninio projekto parengimui ir kitiems darbams – paraiškoje nurodytas finansavimas. Panašu, kad V. Kavaliausko minimi 206 tūkst. eurų atsirado būtent iš šios paraiškos, nes tai ir buvo ta trūkstama suma, kurią įsipareigojo projektui skirti Vyčio paramos fondas.
Atskleidė didžiausių aukų sumas
„Šis projektas įgyvendintas suvienijus jėgas kartu su Kauno miesto savivaldybe“, – ne kartą sėkmingu įgyvendinimu džiaugėsi Vyčio paramos fondo vicepirmininkas. V. Kavaliauskas vardijo, kad panorusių prisidėti prie šaliai reikšmingo simbolio skulptūros realizavimo geografinė amplitudė buvo labai plati – prisijungė ir Amerikos lietuvių bendruomenės krašto valdyba, iš Kalifornijos įneštas didžiausias asmeninis įnašas, nemažai lėšų šiam tikslui įplaukė ir iš Lietuvos – įmonės parėmė daugiau kaip 20 tūkst. eurų, o atskiri asmenys paaukojo po daugiau kaip 3 tūkst. eurų.
„3 tūkst. eurų skaičiuojant senąja valiuta būtų 10 tūkst. litų. Tai – pakankamai aukšta kartelė. Dešimt kartų aukštesnė nei skirta Valdovų rūmams. Valdovų rūmams didysis rėmėjas buvo skyręs 1000 litų, o pas mus 10 tūkst“, – džiaugėsi V. Kavaliauskas.
Pasak jo, į bendrą sumą įskaičiuoti ir reklamos projektai, didžiųjų rėmėjų pagerbimas, taip pat bronzinis sumažintos skulptūros „Laisvės karys“ modelis liepos 6 d. buvo padovanotas ir Valdovų rūmams, o kiek anksčiau – iškilo prie Lietuvos ambasados Ukrainoje.
Pasak V. Kavaliausko, nusiskundimų, kad žmonės aukojo Vyčio projektui, o Kaune iškilo „Laisvės karys“, jam neteko girdėti. „Mes nuo pat pradžių sakėme, kad tai „Laisvės karys“ ir, kad jo autoriai – trys skulptoriai, ne vien A. Sakalauskas. Nežinau, kodėl visiems pradėjo atrodyti, kad tai Vytis. Taip, buvo kuriamas paminklas šio simbolio tema. O dėl skundų, tai tik du aukotojai atsisakė remti, kai sužinojo, kad paminklas bus Kaune, o ne Vilniuje“, – teigė V. Kavaliauskas.
T. Grigalevičius taip pat neįžvelgė problemos dėl tam tikros įneštos painiavos paminklo pavadinimuose. „Laisvės karys“ yra Vyčio simbolį įprasminantis kūrinys. Todėl šiame kontekste kalbėti apie Vytį yra visiškai akivaizdus pasirinkimas. Nepastebėjome, kad tai būtų įžiebę kažkokį žmonių supriešinimą. Priešingai – „Laisvės karys“ parodė, jog tiek kauniečiai, tiek ir visame pasaulyje gyvenantys lietuviai gali būti kaip niekada vieningi“, – portalui komentavo T. Grigalevičius.
