Visi gyventojai, dar nekaupiantys pensijų fonduose, bus priversti tą daryti, nebent raštiškai to atsisakys. Pakeitus kaupimo formulę, kai kuriems gyventojams alga gali sumažėti.
Tai numato antradienį po svarstymo Seimo priimtas naujos redakcijos Pensijų kaupimo ir jį lydintys kiti įstatymų projektai. Dėl jų parlamentarai dar kartą turėtų balsuoti ketvirtadienį, o jis įsigalios tik tuo atveju, jeigu bus pasirašytas prezidentės.
Už Pensijų kaupimo įstatymo projektą balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 18, o susilaikė – 17.
Klausimų beveik nekilo
Šiuo metu pensijų kaupimo sutartis yra sudarę apie 1,3 mln. gyventojų. Pensijų kaupimo reforma palies ne tik juos, bet ir daugelį kitų dirbančiųjų arba jaunimo, kuris dar tik pradės darbinę karjerą.
Nepaisant to, diskutuoti apie įstatymų projektus užsirašė tik keturi Seimo nariai: Gintarė Skaistė, Algirdas Sysas, Rimantas Dagys ir Tomas Tomilinas, perdavęs žodį Stasiui Jakeliūnui.
Tik pastarasis dėkojo Vyriausybei kad ši esą pradėjo reikalingą reformą, taip pat pasidžiaugė, kad ji numato galimybę dalyviui nutraukti kaupimą, grįžti į „Sodrą“ ir atstatyti šios pensiją, kuri dėl kaupimo dabar mažėja.
Kaip teigiamą dalyką S. Jakeliūnas įvardijo ir numatomą anuitetų mokėjimo perdavimą „Sodrai“, nors ir pripažino, kad ši įstatymo nuostata gali būti apskųsta Konstituciniam Teismui.
Kitiems Seimo nariams labiausia kliuvo projektu siūlomas automatinis (tiesa, šis žodis iš įstatymo teksto išbrauktas) dirbančiųjų įtraukimas į kaupimą. Parlamentarai apeliavo į Seimo teisininkų išvadas, kuriose teigiama, kad automatinis įtraukimas būtų neteisėtas, nes be žmogaus valios sukuria jam naujas teises ir pareigas. Be to, be žmogaus sutikimo iš jo esą būtų prievarta atimama algos dalis.
A. Sysas taip pat svarstė, kad priėmus įstatymų projektus, lietuvių pensijoms pinigų daugiau nebus. Jos ir toliau neartės europietiškų, nes dabar veikiantis išmokų indeksavimas tik atspindi ekonomikos augimą.
Vis dėlto plenariniame posėdyje dalyvavę Seimo nariai atmetė daugelį pasiūlymų, kurie nesutapo su Vyriausybės pateiktu projektu, dėl kurio esą buvo rastas kompromisas ir kuriam iš esmės anksčiau pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
DELFI primena pagrindines pensijų kaupimo permainas.
Automatinis įtraukimas
Nuo kitų metų pradžios jaunesni nei 40 m. pilnamečiai asmenys kas 3 metus bus įtraukiami į pensijų kaupimą. Iki tų metų vidurio žmogus turės teisę pateikti atsisakymą dalyvauti kaupime.
„Sodra“ informuos gyventojus apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą ir jų pareigą ne vėliau kaip iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. To nepadarius, žmogui bus parinktas fondas atsitiktine tvarka.
Tada darbdavys „Sodrai“ turės mokėti dalį žmogaus atlyginimo.
Pensijų įmoka
Pensijų įmoka bus mokama paties dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 proc. dalyvio pajamų, o iš valstybės biudžeto – 1,5 proc Statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų 4 ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio.
Asmenims, tapusiems kaupimo dalyviais nuo 2019 m. pradžios iki 2022 m. pabaigos, pensijų įmoka palaipsniui didinama nuo 1,8 proc. iki 3 proc. Analogiškai palaipsniui bus didinamos ir įmokos iš valstybės biudžeto.
Jeigu šiuo metu žmogus nekaupia pensijos arba tai daro minimaliai (t. y. tam skiria tik 2 proc. „Sodros“ įmokų), tai neatsisakius automatinio įtraukimo į kaupėjų gretas, jų algos ant popieriaus sumažės iki 3 proc.
Tiesa, daliai gyventojų šio sumažinimo realiai gali nepasijusti, nes be kita ko, Seimas ketina plėsti neapmokestinamo pajamų dydžio taikymą, dėl ko mokėtina pajamų mokesčio suma sumažės, o pinigų liks daugiau.
Kaupimo nutraukimas
Seimas taip pat ketina pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatymą. Jame numatoma galimybė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime.
Jeigu gyventojas pasirinks šį sprendimą, jo pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos bus pervedamos į „Sodros“ biudžetą ir įskaitomos kaip jo įmokos individualiajai pensijos daliai.
Pervedamų lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas), viršijanti iš „Sodros“ už asmenį pervestų kaupiamųjų pensijos įmokų sumą, bus įskaitoma kaip pervedimo metais mokėtos įmokos individualiajai pensijos daliai.
Už šią sumą apskaitos vienetai apskaičiuojami įstatyme kitais atvejais numatyto 5 apskaitos vienetų per metus apribojimo.
Pensijų išmokos
Įstatymas numatyto tokias pensijų išmokų rūšys:
1) pensijų anuitetas (sukaupus per 10 tūkst. Eur), kurį mokės „Sodra“;
2) vienkartinė pensijų išmoka (sukaupus iki 3 tūkst. Eur turto);
3) periodinės pensijų išmokos (sukaupus tarp 3 tūkst. Eur ir 10 tūkst. Eur).
Gyventojas pensijų anuitetą galės rinktis iš dviejų rūšių. Atidėtasis pensijų anuitetas, bus mokamas 85 metus sukakusiam žmogui, kol jis mirs. Standartinis pensijų anuitetas bus mokamas sulaukus pensinio amžiaus iki mirties. Nė viena anuitetų rūšis nepaveldima.
Mokestis fondų valdytojams
Numatoma, kad atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus galės sudaryti ne daugiau kaip: nuo 2019 m. sausio 1 d. – 0,8 proc.; nuo 2020 m. sausio 1 d. – 0,65 proc.; nuo 2021 m. sausio 1 d. – 0,5 proc. pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.
0,4 proc. nuo dalyvio turto vidutinės metinės vertės bus mokama tada, kai fondo turto vidutinė metinė vertė sudarys 2,5 mlrd. Eur arba daugiau.
Dabartiniai pensijų fondai bus pakeisti į tikslinės grupės pensijų fondus – jų turto investavimas bus keičiamas atsižvelgiant į fondo dalyvių amžių. Kaupimą pradėjus turtas bus investuojamas į rizikingesnes priemones, artėjant pensiniam amžiui – į mažiau rizikingas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
