Paskutiniais mėnesio sekmadieniais ir švenčių dienomis parduotuvės nedirbs – tai numato ketvirtadienį po pateikimo Seime priimta Darbo kodekso pataisa.
Už tokį įstatymo projektą po pateikimo balsavo 76 parlamentarai, prieš buvo 1, o susilaikė – 6.
Posėdyje dalyvavę Seimo nariai bendrai sutarė toliau projektą svarstyti jau rudenį. Nuomatyta įstatymo projekto įsigaliojimo data – kitų metų pradžia.
„Mažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama dirbti teikiant prekybos paslaugas kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis“, – taip tiksliai siūloma papildyti Darbo kodekso 123 str., kuriame išvardytos švenčių dienos.
Šį projektą registravo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis, tačiau, kaip minėta, po pateikimo jam pritarė ir daugelis kitų frakcijų atstovų.
„Įstatymo projektą parengti paskatino esama situacija, kuomet valstybinių ir kitų švenčių dienomis yra dirbama mažmeninės prekybos įmonėse, t. y.: pramoninių prekių parduotuvėse, didžiuosiuose prekybos centruose.
Dėl šios priežasties aptarnaujantys darbuotojai netenka galimybės deramai paminėti švenčių dienas, dalyvauti joms skirtuose renginiuose, minėjimuose ar praleisti laiką kartu su savo šeimomis. Taip pat atsižvelgiama į darbuotojų viešai teikiamas pastabas dėl ne visada tinkamo apmokėjimo už darbą švenčių dienomis.
Teikiamo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti darbuotojų teisę į poilsį švenčių dienomis ir paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį bei suteikti galimybę mažmeninės prekybos įmonėse dirbantiems asmenims daugiau laiko skirti šeimai“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas feisbuko paskyroje tokį Seimo sprendimą paaiškino pačių prekybininkų nenoru patiems nustatyti nedarbo dienas švenčių metu:
„Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahometą. Kadangi prekybos centrai visaip vilkina susitarimą dėl pagarbos mūsų valstybės šventėms, kadangi jie nenori suteikti laisvės alinantį kasininkų ir salės darbuotojų darbą dirbantiems žmonėms per šventes pabūti su savo šeima, o tikrą sąmoningumą parodė tik „Lidl“, Seimas neturėjo kito pasirinkimo kaip pradėti svarstyti įstatymą, kuris apribos darbą švenčių dienomis.
Visuomenės nuomonė patikrinta „Spinter tyrimais“. Nuomonė akivaizdi – 70 proc. žmonių palaiko draudimą dirbti per šventes. Tikiuosi, kad susitarimas bus pasiektas be įstatymo priėmimo. Man atrodo, kad skandinaviškas socialinis dialogas geriau nei ribojimai ir draudimai. Tik rinkos milžinai turi rodyti pagarbą ir norą susitarti su darbuotojais.“
Pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą, paprastai nedirbama šiomis švenčių dienomis: 1) sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną; 2) vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; 3) kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; 4) sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; 5) gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną; 6) pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną; 7) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną; 8) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną; 9) liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną; 10) rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); 11) lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną; 12) gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną; 13) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.
Jeigu švenčių dienos nesutaps su paskutiniais mėnesių sekmadieniais, mažmeninės prekybos įmonių darbuotojai priėmus įstatymą turėtų 12 papildomų laisvų sekmadienių.
Švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje parduotuvių pardavėjai yra antra populiariausia specialybė. Šių darbuotojų yra 61,5 tūkst. Daugiau tik vairuotojų – 68 tūkst.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
