Birželio 12 dieną atlikus Kauno miesto maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, kad visose keturiose oficialiose Kauno miesto maudyklose vandens kokybė atitinka Higienos normos nustatytus reikalavimus yra švarus.
Primename, kad saugiausia maudytis oficialiuose Kauno miesto paplūdimiuose, nes čia budi gelbėtojai, vanduo nuolat tiriamas ir informacija apie jo kokybę visiems prieinama, tačiau ir patys žmonės turi būti sąmoningi ir nesimaudyti, jei vanduo atrodo įtartinai.
Vietose, kur oficialių paplūdimių nėra, žmonės turi įsitikinti, kad maudytis toje vietoje yra saugu. Maudantis užterštuose vandens telkiniuose, rizikuojama savo sveikata.
Paskutiniais turimais duomenimis, šiuo metu saugu maudytis visose oficialiose Kauno miesto savivaldybės maudyklose. Tačiau situacija labai dažnai keičiasi, o tai priklauso nuo daugybės veiksnių: meteorologinių sąlygų, oro temperatūros, paplūdimių užimtumo, nuotekų patekimo į maudyklas, kitų vandens taršos šaltinių, todėl rekomenduojama nuolat sekti informaciją pasirodančią žiniasklaidoje bei paisyti draudimų.
Vertinant maudyklų vandens kokybę, yra atsižvelgiama į mikrobiologinius parametrus. Tiriamas žarninių enterokokų (Intestinal Enterococci) skaičius 100 mililitrų. Jų turi būti ne daugiau kaip 100. Žarninių lazdelių (Escherichia coli – E. coli) kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 mililitrų turi būti ne daugiau kaip 1000. Jei susidaro ypatinga situacija, kai įtariama, jog maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga, tiriama ar mėginyje nėra salmoneliozės sukėlėjų.
Žarninė lazdelė (E. coli) randama žmonių ir gyvūnų žarnyne ir yra normalios mikrofloros dalis. Dauguma E. coli nesukelia sveikatos sutrikimų, tačiau yra padermių sukeliančių kraujingą viduriavimą. Žarniniai enterokokai yra įprasta žmogaus ir gyvūnų bei vabzdžių mikroflora. Žarniniai enterokokai vandenyje yra fekalinės taršos įrodymas. Jei atliktame vandens tyrime nustatoma, kad jame būta E. coli ir žarninių enterokokų, laikoma, kad vandenyje gali būti salmoneliozės, vidurių šiltinės ir dizenterijos sukėlėjų, yra grėsmė susirgti Hepatitu A, roto ir noro virusinėmis infekcijomis. Taip pat galimos odos alerginės reakcijos – paraudimai, išbėrimai.
Poilsiautojai turi atkreipti dėmesį į maudykloje esantį vandenį: vandenyje neturi būti putų, ant jo paviršiaus negali būti susidariusi naftos kvapo plėvė, taip pat vanduo neturi skleisti jam nebūdingo kvapo, neturėtų būti ir atliekų ar kitokių plaukiojančių nuolaužų, pakitusi vandens spalva taip pat gali būti požymis, kad vanduo užterštas.
Visuomenės sveikatai pavojus kyla ir tuomet, kai vanduo žydi. Žydėjimas tai eutrofikacijos – proceso, kai dėl įvairių į vandenį patenkančių cheminių medžiagų keičiasi ekosistema, požymis. Eutrofikacija įvyksta paspartėjus melsvadumblių dauginimuisi, kam tinkamas sąlygas sudaro fosforo junginiai patenkantys į vandens telkinius. Fosforo junginiai randami plovikliuose, skalbimo milteliuose, įvairiose valymui skirtose priemonėse.
Didesnę riziką užsikrėsti išsimaudžius užterštame vandenyje, ar gurkštelėjus tokio vandens maudynių metu turi vaikai, kadangi jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, senjorai ir silpną imuninę sistemą turintys asmenys: sergantys cukriniu diabetu, onkologinėmis ir kitomis lėtinėmis ligomis.
