Bevykdant Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus, po tarybinėmis betono plokštėmis ir smėlio sluoksniu pasirodė kai kas įdomaus – darbininkai atkasė daugiau kaip šimto metų senumo grindinį. Kauno miesto savivaldybė ruošiasi naudoti akmenis kitur, nors dalis kauniečių teigia, kad istorinė danga jau vėl palaidota po žemėmis.
[galerija kiek=”4″]
Ties R. Kalantos paminklu kyšančius pilkus riedulius pastebėjo akyli kauniečiai, pasidalinę įžvalgomis socialiniame tinkle. „Po tarybiniu Laisvės alėjos grindiniu slepiasi smetoninis (o gal net carinis?) brukas. Gal todėl tas grindinys sugebėjo 40 metų tarnauti nesibanguodamas“, – rašė Visvaldas.
Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad dalis senųjų akmenų keliauja į Vilties gatvę Aleksote, kurią šiuo metu rekonstruojant yra atkuriamas istorinis grindinys. Lygiagrečiai vyksta J. Pabrėžos gatvės atnaujinimas, tačiau akmenys klojami būtent Vilties gatvėje.
„Kita dalis akmenų keliaus į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą, kur turime aikštelę lauko grindinio akmenims saugoti. Jeigu atsiranda poreikis, jie naudojami grįstoms Kauno gatvėms remontuoti“, – aiškino A. Pakalniškis.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Liutauras Tarbūnas portalo žurnalistams teigė, kad tiksliai atidengtų akmenų amžių nustatyti sunku, bet greičiausia jie carinio laikotarpio – XIX a. pabaigos-XX a. pradžios. Tai yra netašytų lauko riedulių grindinys – tašytų akmenų danga, anot specialisto, būtų tikrai tarpukario.
„Kol kas priekaištų savivaldybei dėl medžiagų panaudojimo neturime. Konkrečiai apie šį grindinį, tūnojusį po betoninėmis Laisvės alėjos plokštėmis, nebūta jokių tikslių duomenų. Dėl to kaip vertinga Naujamiesčio savybė dokumentuose jis nėra užfiksuotas“, – kalbėjo L. Tarbūnas.
Su Kauno miesto savivaldybe paveldosaugininkai geranoriškai sutarę, kad akmenys bus sandėliuojami, naudojami kitose miesto vietose, bet juridiškai šis alėjos grindinys nėra saugomas. „Kitose gatvėse, kur buvo tiksliai žinoma apie šitokią dangą, kelios atkarpos saugomos“, – pridūrė L. Tarbūnas.
Kauniečio Visvaldo manymu, tačiau, akmenys galėjo būti panaudoti kaip naujos dangos pagrindas, o dabar yra kasami lauk su lūkesčiu, kad naujas pagrindas leis granitines plokštes pakloti kokybiškiau. Kitas skaitytojas, antra vertus, „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad akmenys liko kur buvę – darbininkai jų neardė, tiesiog užpylė smėliu.
Dėl tikrojo istorinės dangos likimo laukiama darbų rangovo komentaro.
Papildyta
Vieno Laisvės alėjos darbų rangovų – įmonės „Kauno tiltai“ atstovė Ernesta Razbadauskienė „Kas vyksta Kaune“ informavo, kad alėjos rekonstrukcijos metu aptiktas akmeninis grindinys renkamas ir išvežamas į Kauno miesto savivaldybės nurodytą vietą. Ateityje jis bus panaudotas kitų gatvių atnaujinimui.
Šią informaciją patvirtina ir nuotraukos, kuriomis šiandien dalinasi portalo skaitytojai – jose matyti, kaip ekskavatoriumi ardomi daugybę metų čia dūlėjusi danga.
