Sueina 46 metai, kai Kaune susidegino Laisvės šauklys R. Kalanta – Kas vyksta Kaune

Sueina 46 metai, kai Kaune susidegino Laisvės šauklys R. Kalanta

Asociatyvi / Kaunas.lt nuotr.

Pirmadienį sukanka 46 metai, kai Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, protestuodamas prieš sovietinį režimą susidegino 19-metis Romas Kalanta.

1972 m. gegužės 14 d. prieš tuometinio miesto vykdomojo komiteto pastatą R. Kalanta apsipylė degiu skysčiu ir užsiliepsnojęs sušuko: „Laisvę Lietuvai!“. Atvykę medikai jaunuolį rado be sąmonės, skubiai išvežė į ligoninę. Gydymo įstaigoje jam konstatuoti viso kūno II ir IV laipsnio nudegimai. R. Kalantos gyvybė užgeso 1972 m. gegužės 15 d. 4 valandą ryto. Jis palaidotas Romainių kapinėse.

Paskutinis įrašas R. Kalantos užrašų knygelėje: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Šiuo poelgiu jis tarsi siekė pasakyti, kad totalitarinė santvarka yra žudanti ir ragino siekti Lietuvos išsilaisvinimo.

Po šio įvykio Lietuvoje prasidėjo visuotinis pasipriešinimas, ypač aktyvus jis buvo Kaune, o R. Kalanta imtas vadinti Laisvės šaukliu.

„Kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart… Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė“, – prieš mirtį mąstė vakarinės mokyklos moksleivis iš Vilijampolės R. Kalanta, rašoma atmenant šį įvykį LR Seimo puslapyje.

Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, vaikystėje svajojo tapti kunigu. Iki 1963 m. R. Kalanta gyveno Alytuje, nuo 1963 m. – Vilijampolėje. 1963–1971 m. jis mokėsi Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje, mokslai ne itin sekėsi. 1971 m. neišlaikęs chemijos, geometrijos ir fizikos abitūros egzaminų perėjo mokytis į vakarinę mokyklą, kartu dirbo Kauno „Aido“ fabrike (Vilijampolėje), kuris gamino vaikiškus baldus, vežimėlius ir įvairus muzikos instrumentus: metalofonus, lūpines armonikėles ir pan. Teigiama, kad tuo metu jis buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara; buvo taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti, nelinkęs atvirai bičiuliautis; jis kovojo su melu ir neteisybe, itin mėgo grupę „The Beatles“.

R. Kalantos atminimo renginys./Kaunas.lt nuotr.

Po R. Kalantos susideginimo kilo didžiulis pasipriešinimas, įvyko nesankcionuoti protestai Kaune, buvo suimta apie 400 žmonių, dalis jų nuteisti. Beje, sovietų KGB stengėsi išvengti piliečių susibūrimų, tad puolė ankstinti R. Kalantos laidotuves, bet tai tik paaštrino situaciją – apie tai sužinojęs jaunimas supyko, nešė ir dėjo gėles tiesiog jo žūties vietoje Miesto sodelyje. Kaune vyko antisovietinės demonstracijos, o kauniečiai gatvėse skandavo: „Laisvę Lietuvai!“, „Laisvę hipiams!“. Mieste platinti atsišaukimai: „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“, „Tegyvuoja Gegužės 18-oji!“.

2000 m. liepos 4 d. R. Kalanta po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, 2005 m. jam suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.

2002 m. gegužės 14 d. Miesto sodelyje atidengtas paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis, arch. Saulius Juškys). Minint R. Kalantos žūties datą, kasmet Muzikinio teatro sodelyje piliečiai ateina pagerbti Laisvės šauklio tylos minute, padeda atminimo žvakes ir gėles.

Paskutinė R. Kalantos nuotrauka 1972 m. pavasarį./Kalantų šeimos archyvo nuotr.
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA