Esate mergina ar moteris? Tad neabejoju, kad jums teko bent kartą išgirsti pasakymą, „kam tau tai – juk tu moteris?“ Ir šis aplinkinių, ne tik vyrų, bet dažnai ir moterų nustebimas, kad tau reikia kažko, kas iš šalies stereotipiškai vertinama, kaip labiau skirtu vyrui, nei moteriai, gali būti ištartas bet kurioje vietoje – renkantis daiktą, hobį, profesiją. Būti moterimi dažnai reiškia iš anksto užbrėžtą ribą, kurią peržengti drįsta ne kiekviena.
Ribą klausyti, pritarti, sutikti, o ne kalbėti, prieštarauti, kritikuoti. Ribą nusileisti, pataikauti, užuot stojus į kovą su neteisybe ir prievarta. Ribą meluoti, juk „moterys meluoja geriau“, užuot atvirai ir be baimės sakius tiesą. O būtent už šios moteriai užbrėžtos ribos ir prasideda vienos labiausiai visuomenei reikšmingos profesijos atstovo svarbiausios savybės. Profesijos, kurios darbuotojai atsakingi, kad pasaulyje būtų mažiau melo, manipuliacijų, prievartos ir nusikaltimų. Profesijos, kurios atstovai iš anksto pasmerkti būti ne tik nemėgiami (kas gi mėgsta nepataikaujančius, kritikuojančius ir sakančius tiesą į akis?), bet dar daugiau – žeminami, persekiojami, kalinami ar net nužudomi.
Apie žurnalisto profesiją svajoja daugelis, tačiau tikru žurnalistu tampa tikrai ne kiekvienas. Gyvename laikmetyje, kuomet sukuriama labai daug turinio, o jo kūrėjai kartais mėgsta save prilyginti žurnalistams, nors turinio kūrimas – dar ne žurnalistika. Gegužės 7-osios – Spaudos dienos proga, kuomet Lietuvoje žurnalistai švenčia profesinę šventę, norisi akcentuoti pagrindines vertybes, kurios skiria turinio kūrimą nuo žurnalistikos.
Visų pirma – tai atsakomybė. Prieš turinio vartotoją, visuomenę, valstybę. Atsakomybė, kad tai kas pasakyta – parašyta, visų pirma, yra tiesa. Ne pagražinta sudėtingais viešųjų ryšių triukais, ne „pamanipuliuota“ fotošopu, kuomet nutrinamos nemalonios detalės, o pirmame plane paliekama tai, ką norisi akcentuoti, tiesa – ne nutylėta, ne „puse lūpų“, o atvira, bet drauge sverianti kiekvieną žodį, kiekvieną detalę, kiekvieną smulkmeną. Nes atsakingas tiesos sakymas – tai drauge ir garantija, kad nepraslys nepatikrintas faktas, neteisingas skaičius, suinteresuotų grupių „stumiami“ faktai, kurie, nematant pilno situacijos vaizdo, gali ne tik trukdyti išsiaiškinti tiesą, bet ir pakenkti žmonių reputacijai, garbei, orumui.
Šiandien, kai esame nuolatiniame informaciniame triukšme, kai visi gali laisvai reikšti savo nuomonę ir pastebėjimus socialiniuose tinkluose, nevaržomi rašyti komentarus po straipsniais internete, siųsti redakcijoms pačių užfiksuotų įvykių versijas, žurnalistai susiduria su dar didesniu faktų ir šaltinių tikrinimo iššūkiu – kaip atskirti tiesą nuo melo, pateikti vartotojui tikrus, o ne išgalvotus faktus ir įvykių versijas. Tarptautinėse žiniasklaidos konferencijose daug kalbama apie netikras – fake žinias, kurios tampa vis pavojingesnės, kuriomis siekiama manipuliuoti ne tik ribotomis auditorijomis, bet ištisų visuomenių sąmonėmis. Todėl žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių profesionalumas ir atsakomybė bei laisva – nepriklausoma nuo politikų ar verslo struktūrų ir interesų! – saviraiška šiomis dienomis tampa, kaip niekada svarbi.
Džiaugiamės, kad bent jau mes – portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai – šiame nelengvame mūsų darbe visuomet galime remtis į savo vartotojus – skaitytojus. Mūsų stiprybė yra mus visus jungianti kauniečių bendruomenė, kurios dalimi esame ir mes patys – portalo redakcija. Jūs esate mūsų kritikai, verčiantys pasitempti, jūs esate ir turinio kūrėjai – nuolat fiksuojantys svarbius įvykius, kasdien budintys Kauno gatvėse ir kiemuose – mūsų ištikimi reporteriai, padedantys mums operatyviai ir kokybiškai informuoti apie miesto įvykius, pastebintys netikslumus, papildantys mūsų tekstus ir įvykių versijas įdomiomis ir svarbiomis detalėmis.
O grįždama prie temos, nuo kurios pradėjau, noriu padrąsinti ir paskatinti moteris ir merginas drąsiau žengti į sritis, kurios pagal nutylėjimą labiau priskiriamos vyrams, žurnalistika – viena tokių, ypač jei kalbame apie žurnalistinius tyrimus, reporterio darbą „karštuose taškuose“, fotografavimą ar filmavimą, o dar labiau „vyriška“ vis dar laikoma sritis – informacinės technologijos, be kurių šiuolaikinė žiniasklaida tiesiog nebeįsivaizduojama.
Neteisinga, kad pasaulyje, kuriame gyvena lygiai moterų ir vyrų, vis dar yra sričių, į kurias moterys nedrįsta žengti, nors yra puikių pavyzdžių, kad jos čia gali būti ir sėkmingos, ir labai reikalingos. Statistiniai duomenys teigia, kad daugelis sričių tampa sėkmingesnės, jei jose dalyvauja moterys, ne vien vyrai. Pelningesnėmis tampa įmonės, kurių valdybose yra moterų, sėkmingesni tampa ir maži verslai, kurių kūrime yra moterų. Europos komisijos atlikto tyrimo duomenimis, didesnė dalis sėkmingų startuolių (63 proc.) buvo tie, kurių veikloje dalyvavo moterys. Moterys vertinamos dėl kantrybės, patikimumo, atsakomybės ir nuoseklumo siekiant užsibrėžtų tikslų ir rezultato.
Labai gali būti, kad šias savybes dar vaikystėje ir pradedame ugdyti nuo tos mums – moterims – brėžiamos ribos, kurią žingsnis po žingsnio, labai atkakliai ir užsispyrusios peržengiame, kad vieną dieną ir mūsų balsas galėtų suskambėti visu savo grožiu ir jėga. Linkiu visoms drąsos būti išgirstoms!
Sveikinu kolegas su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena ir kviečiu paskaityti interviu su Kaune dirbančiomis žurnalistėmis Kristina Karlone ir Karolina Stažyte, kurios atvirai pasakoja apie savo darbą bei jame patiriamus iššūkius.
Brigita SABALIAUSKAITĖ
portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktorė, žurnalistė
Lietuvos žurnalistų sąjungos primininko pavaduotoja
