Ar kada nors teko eiti į pasimatymą su kažkuo žavinčiu, jaudinančiu, stebinančiu, bet ne itin gerai pažįstamu? Tokia daugeliui mūsų yra tarpukario Lietuvos istorija! Pasimatymo vietoje stovi kūdikio vežimėlis, profesionali kino kamera, šifro keitimo mašinėlė, raištis su svastika, policininko bananas, ginekologinės žnyplės, „Romos vilkė“, remezos lizdas, rožinis iš agaro sėklų. Daugiau kaip 100 retų, mūsų akiai neįprastų, labai vertingų ne tik dėl brangiųjų metalų, bet ir dėl simbolinės, memorialinės vertės XX a. 3-4 dešimtmečių daiktų eksponuojami parodoje „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių (1918–1940 m.)“.
Vasario 14-ąją atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirtą parodą Istorinėje Prezidentūroje atidarė prof. Liudas Mažylis, ilgam sustojęs prie eksponuojamų senelio Prano Mažylio medicininių reikmenų.
Parodos atidarymo akimirkas išvysite čia:
„Norėdami suvokti Lietuvos kelią iki Vasario 16-osios – keliaukite į Signatarų namus Vilniuje ar į kitas tautinį atgimimą liudijančias vietas, tačiau norėdami pažinti ir suprasti, kokia buvo nepriklausoma Lietuva per visus 22 jos gyvavimo metus – užsukite į Istorinę Prezidentūrą ir neskubėdami patyrinėkite mūsų naująją parodą. Pažadu, kad kiekvienas ras įdomybių ir sudarys savo Lietuvos vaizdinį”, – sakė Istorinės Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė.
Išrinko balsuodami
Kaip buvo išrinkta 100 reikšmingiausių įvykių? Muziejaus istorikės dr. Ingrida Jakubavičienė, Justina Minelgaitė ir Jovita Jankauskienė atrinko ir aprašė 400 pačių įvairiausių 1918–1940 m. įvykių. Sudarant pagrindinį šimtuką buvo nutarta atsiklausti visuomenės nuomonės. Balsavimas vyko muziejuje ir internetu. Per beveik penkerius metus balsavo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.
Ką išvysime? Muziejaus istorikai pateikė svarbiausius to laikotarpio momentus, siekdami kuo įvairiapusiškiau atskleisti politinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvenimą. Balsavimas taip pat nenuvylė, nes žmonės aktyviai rinkosi ne tik iš istorijos vadovėlių žinomus politinius įvykius.
Kultūra, sportas, švietimas ir mokslas, socialinė apsauga ir sveikata, teisė ir valstybės sąranga, diplomatija, užsienio politika ir krašto apsauga, vidaus politika ir teisėtvarka, komunikacija ir susisiekimas, ūkis, ekonomika ir finansai, žemės ūkis ir gamtos turtai – kiekviena valstybės gyvenimo sritis turi po kelis ar keliolika reikšmingų įvykių, per kuriuos parodoje atsiskleidžia to meto jungtinės individo, visuomenės ir valdžios pastangos kurti tokią valstybę, kurioje norisi gyventi.
Lemtingąjį šimtuką kviečiama apžiūrėti iš arti. Kiekvieną įvykį iliustruoja nuotraukos, tekstiniai pasakojimai ir susiję eksponatai. Po parodos sales vedžioja parodos kuratorės dr. Ingrida Jakubavičienė ir Justina Minelgaitė, kone apie kiekvieną įvykį galinčios papasakoti smagių ir intriguojančių istorijų.
Reikšmingiausių įvykių trejetukas
Paskutinė parodos salė saugo pačius svarbiausius įvykius: nr. 1. Paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas (ekspozicijoje yra jo kopija bei rašiklis, kuriuo rašė Lietuvos Tarybos pirmininkas Antanas Smetona); nr. 2. S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą (pamatysite „Lituanicos“ įrangos fragmentų, nuolaužų, lakūnų užrašus); nr. 3. Įkurtas Lietuvos universitetas (eksponuojamos to meto studijų knygelės ir studento pažymėjimai, universiteto ženklelis).
Ar žinojote?
Ar žinojote, kad pirmieji dailininko Adomo Varno kurti Lietuvos litai ir centai buvo popieriniai, o Juozo Zikaro suprojektuotos monetos atsirado tik po kelerių metų. Pirmąją lietuvišką valiutą galėsite pamatyti parodoje bei patyrinėti, kas vaizduojama ant pirmųjų lietuviškų pinigų. Taip pat nustebins 1938 m. įkurtų Lietuvos oro linijų lėktuvų vietų skaičius: viename lėktuve iš viso galėjo skristi vos šeši žmonės! O ir tokių lėktuvų Lietuva teturėjo du. Jie šiltuoju sezonu skraidindavo žmones maršrutu „Kaunas-Palanga-Kaunas“.
Kai kurie eksponatai praskaidrins nuotaiką. Ekspozicijoje pristatomas 1931 m. Sargėnų dvare filmuotas, bene, sėkmingiausias lietuviškas ilgametražis filmas, kurį rodė kino teatrai – „Onytė ir Jonelis“. Komedija pasakoja, kaip iš kaimo į miestą atvykę du jaunuoliai, nori žūtbūt tapti miestiečiais. Pradeda tarnauti pas ponus, o kai šie savaitgalį išvyksta, kaimiečiai apsirengia pono ir ponios drabužius, išeina į Laisvės alėją, lankosi restoranuose. Ten prikrečia šunybių, nes elgiasi kaip provincijoje. Linksmas filmo moralas: jei esi iš kaimo kilęs – gal ten ir gyvenk.
Taip jiedu ir padarė, pabuvę mieste sugrįžo į gimtąjį sodžių, susituokė ir ilgai bei laimingai gyveno. Parodos kuratorė J. Minelgaitė pasakojo, kad filmas anuomet buvo labai gerai įvertintas ir susilaukė daugybės pagyrų, o žiupsnelis kritikos buvo skirta tik storam aktorių grimo sluoksniui bei bereikšmėms kai kurių vaidintojų mimikoms.
Parodoje nustebins ir įspūdinga kino filmavimo technika – didelė ir sunki kino kamera. Įdomu, kad šiuo metu Kaune veikia vos trys kino teatrai, o tarpukariu buvo laikas, kai Kaune kino mėgėjai galėjo lankytis net 17-oje kino teatrų.
„Kūdikis miega, prašome neliesti!”
Praeiname pro XX a. pr. vežimėlį iš Lietuvos liaudies buities muziejaus. Jame „miega“ kūdikis, tad kabo užrašas: „Kūdikis miega, prašome neliesti!” Tačiau, pasak kuratorės I. Jakubavičienės, retas atsispiria norui iš arčiau apžiūrėti kūdikėlį specialiame „vokelyje“ – toks vaiko vystymo būdas buvo itin populiarus tarpukariu, ypač iškilmingomis progomis, kai norima mažylį parodyti svečiams. Beje, šis „vokelis“ ypatingas – jame augo 1939 m. gimusi dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei rašytojos Sofijos Čiurlionienės anūkė Dalia Zubovaitė (dab. D. Palukaitienė) bei jos vaikai.
Parodoje pasakojama ir apie opias to meto problemas, tarkim, didelį kūdikių ir gimdyvių mirtingumą, tad profesionalių gydytojų pagalba neturtingoms sodietėms ir jų vaikams tapo tikru išsigelbėjimu. Įdomu sužinoti, kad privačiuose prof. Prano Mažylio gimdymo namuose tarpukariu buvo 25 lovos gimdyvėms, o 10 iš jų buvo skirta neturtingoms moterims, kurioms gydymas ir priežiūra buvo teikiami nemokamai. Beje, prof. Prano Mažylio dėka, Kaune pavyko sumažinti kūdikių ir motinų mirtingumą. Parodoje galėsite pamatyti ir prof. P. Mažylio naudotus medicininius ginekologinius instrumentus, šiandien jų ligoninėse jau nebeišvysite.
[galerija kiek=”24″]
Kviečia įsijausti į piloto, radijo diktoriaus ar paštininko kailį
Kuratorė J. Minelgaitė siūlo išbandyti interaktyvius parodos elementus. Pirmasis – skirtas susipažinti su didžiaisiais tarpukario Lietuvos aviacijos pasiekimais. Žaidime „Tapk oro uosto dispečeriu!” lankytojai turi teisingai sudėlioti trijų lėktuvų: „Lituanica“, „Lituanica II“ ir „ANBO IV” skrydžių maršrutus, į jiems tinkamus lėktuvus „susodinti“ visas įgulos narius. Taip pat čia reikės suskaičiuoti maršruto atstumą ir išsiaiškinti įdomius faktus, pavyzdžiui, kurie lakūnai į kelionę buvo įsidėję sumuštinių bei „coca-colos“. Vos pusmetį parodoje bus eksponuojami S. Dariaus ir S. Girėno ranka rašyti skrydžio užrašai – du originalūs borto žurnalai, tad dera suskubti juos pamatyti.
Kitas žaidimas – improvizuota radijo studija, čia kviečiama tapti radijo diktoriais. Atsakingas radijo diktoriaus darbas prasideda, kai tik švieslentėje užsidega užrašas „Eteris“. Naujai iškeptas radijo pranešėjas turi išsirinkti vieną radijo skelbimą ir jį perskaityti, o jo bičiuliai laukia kitoje salėje, klauso pranešimo, atskriejančio radijo bangomis, ir turi atspėti, apie kokį įvykį istorinį įvykį yra pranešama.
Dar viena edukacija siūlo padirbėti Dingusių laiškų skyriaus paštininku. Čia prireiks ne tik atidumo, jei tektų skaityti ranka rašytus laiškus, bet ir nemažai istorinių žinių, mat laiškus išskirstyti reikės trims tarpukario prezidentams – Antanui Smetonai, Aleksandrui Stulginskiu ir Kaziui Griniui. Siuntas į kiekvienam prezidentui skirta pašto skyrelį galima sudėlioti tik žinant jų prezidentavimo laikotarpiu įvykusius įvykius.
Vyresnių klasių mokiniams bei suaugusiesiems siūlomas kitas žaidimas – „Agentas Mažylis“. Pasak J. Minelgaitės, jei kada nors svajojote tapti slaptuoju agentu – galėsite svajonę išpildyti čia. Jums prireiks tokio smalsumo, kurį turėjo švedų rašytojos Astridos Lindgren personažas Mažylis bei tokio pat užsidegimo, kokiu gali didžiuotis Nepriklausomybės nutarimo atradėjas Liudas Mažylis.
Pasukę ratą, būsimieji agentai išsiaiškina specialios slaptos operacijos, kurią teks įvykdyti, numerį. Agentams teks gerai pasukti galvas, kaip išaiškinti operacijas: „Pagrobto Prezidento išlaisvinimas“, „Dingęs milijonas“ ir kt. Galvosūkių apipintoje edukacijoje jie susipažins su reikšmingiausiais tarpukario Lietuvos įvykiais ir asmenybėmis, o viską atlikę teisingai, sužinos spynelės, kurią atrakinus lauks apdovanojimas, kodą.
Patogu keliauti su šeima, vaikams – žaidimų kampelis
„Ši paroda skirta visai šeimai“, – į vaikų žaidimų kampelį moja muziejaus vadovė R. Mikalajūnaitė. Pasak jos, vaikams didžiausią įspūdį palieka edukacinės veiklos, tad jie tikrai nenuobodžiaus, kol tėvai gilinsis į eksponatus. Žaidimai pritaikyti vaikams nuo 3 metų.
Vaikams siūloma dėti dėliones su Vyčio, Prezidento rūmų, Vilniaus, Lito vaizdais. Visi žaidimai susieti konkrečiais įvykiais, pristatomais parodoje. Vaikams siūloma atpažinti paukščius, kurie žieduoti Ventės rago ornitologinėje stotyje, Botanikos sode augančius augalus bei gyvūnus, kuriuos galima išvysti Zoologijos sode.
Mažiesiems rodoma herbo ir vėliavos kūrimo istorija, pasakojama apie litus, vaikai išvysta padidintas J. Zikaro monetų gipsines atliejas, kur matyti rūtos šakelės, ąžuolas, kviečiai. „Jei nori dalyvauti visuose žaidimuose, vienos valandos tikrai neužtenka, o jei dar stengsiesi perskaityti visus 100 parodos aprašų, apžiūrėti eksponatus, pažiūrėti VDU studentų kurtą trumpo metro filmą „Karalių pasaka” – bent kelių valandų tikrai prireiks. Tai puiki pažintinė pramoga visai šeimai, ypač savaitgalį, kai nereikia skubėti, parodoje visi atras veiklos“, – teigė R. Mikalajūnaitė.
Vertingiausi eksponatai – sporto apdovanojimai
Keliaujame link vertingiausių eksponatų – tai sporto trofėjai. Stende yra 1937 m. Rygoje už laimėtą Europos krepšinio čempionatą Latvijos prezidento Karlio Ulmanio lietuviams įteiktas prizas – sidabrinė lėkštė. „Nuo tada krepšinis Lietuvoje yra svarbiausia sporto šaka“, – pastebėjo parodos kuratorė dr. I. Jakubavičienė. Ji priminė su šiuo eksponatu susijusį linksmą nutikimą: Rygoje iškovotas prizas krepšininkų buvo netyčia paliktas viešbutyje ir tai sužinoję latviai, priėmė žinią kaip tautos įžeidimą. „Laimei, viešbučio administratorius neatidavė lėkštės latviams ir palaukė, kol lietuviai apsižiūrėję grįžo ją pasiimti“, – šypsodamasi pasakojo muziejininkė.
Čia pat galime pamatyti ir 1939 m. Lietuvos krepšininkų iškovotą Europos vyrų krepšinio čempionato prizą, kurį įsteigė Prezidentas A. Smetona – sidabrinę stilizuotą kraičio skrynelę (dailininkas Jonas Juozas Burba).
Abi parodos kuratorės, kalbėdamos apie Lietuvos sporto pradžią, šypsosi. J. Minelgaitė papasakojo komišką istoriją, kaip Lietuvos sportininkai buvo 1924 m. išsiųsti į olimpines vasaros žaidynes Paryžiuje.
„Lietuviai ilgai svarstė ar iš viso siųsti savo sportininkus į olimpines žaidynes ir kai jau pagaliau apsisprendė, laiko buvo nedaug, todėl beveik per vieną dieną buvo surinkta futbolo komanda. Į stotį kai kurie futbolininkai atbėgo net valgyti neįsidėję. Komanda neturėjo nei trenerio, nei vienos bendros treniruotės. Nebuvo ir uniformos su tautine simbolika. Kybartų pasienyje traukiniui ilgiau sustojus, lietuviai sportininkai nuėjo į bufetą užkąsti ir pamatę, kad bufetininkės turi tautinę juostelę, paprašė jos bei užsisiuvo ant marškinių trispalvę. Vos nuvykę į Paryžių, lietuviai tą pačią dieną turėjo žaisti pirmąsias rungtynes, jas dideliu skirtumu pralaimėjo ir pasirodymą baigė. Olimpinėse žaidynėse dalyvavo ir du Lietuvos dviratininkai, deja, ir jiems sekėsi ne ką geriau: sulūžus dviračiams, jie nebaigė distancijos“ – pasakojo kuratorė J. Minelgaitė.
Ekskursijoms su gidais reikia registruotis iš anksto
Pasak muziejaus vadovės R. Mikalajūnaitės, paroda nuo pat atidarymo yra neįtikėtinai populiari, o lankytojų atsiliepimai – vien teigiami. Istorikai, archyvų specialistai ir istoriją dėstantys mokytojai taip pat negaili pagyrų ir padėkų. „Mums labai paglostė savimeilę, kai viena archyvo darbuotoja po parodos apžiūrėjimo pasakė, kad jau turime šimtmečio parodą, daugiau jokių parodų rengti nebereikia“ – su šypsena prisiminė muziejaus vadovė.
„Kodėl šią parodą reikia aplankyti? Kiekvienam žmogui labai įdomios jo gimimo aplinkybės, nuotraukos, aplinkinių prisiminimai, visi augimo ir brendimo etapai. Lygiai taip pat mums įdomu ir kaip mūsų valstybė gimė, vystėsi, brendo. Valstybę kūrė mūsų seneliai, proseneliai, didžiulės pagarbos vertas jų indėlis sieja mus visus su jų kurta Lietuva. Kartu tai ir mūsų stiprybės šaltinis, tai kodėl mums jos nepasisemti?“ – sakė R. Mikalajūnaitė.
Elektroninį parodos leidinį galima atsisiųsti iš čia.
Parodą apžiūrėti galima II-VII, 11–17 val. Ketvirtadieniais muziejus dirba iki 19 val. Trečiadieniais pavieniams asmenims Istorinės Prezidentūros lankymas nemokamas. Norint užsisakyti ekskursijų vadovą ar edukacinę programą ir išgirsti dar daugiau įdomių detalių, reikia susitarti iš anksto: Tel. (8-37) 201778, [email protected].
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Paroda veikia nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2020 m. vasario 15 d.
