Sveikatos apsaugos ministerija rengia ligoninių tinklo pertvarkos planą. Nors jo detalės neviešinamos, panašu, kad rajonų gyventojams prireikus gydymo ligoninėje teks dažniau vykti į didžiuosius miestus.
Dalis pacientų, kaip ir su DELFI kalbėjusi jauna moteris iš mažo miestelio, jau ir dabar sako, kad kai kyla didesnė bėda jai arba vaikams, tai iškart vyksta į didmiestį. Taip jai atrodo saugiau. Paslaugų kokybe savo rajono ligoninėje ji nėra patenkinta.
Tačiau rajonuose gyvena ir garbaus amžiaus, taip pat ir vieniši žmonės, kurie, juos paleidus iš ligoninės mieste, kažkaip turės grįžti į namus. Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas mato daugybę socialinių problemų, kurios, pasak jo, nėra išspręstos.
„Jeigu autobusas važiuoja per savaitę du kartus iki rajono centro, iki miesto jis važiuoja dar rečiau, ir tiems žmonėms tą pagalbą bus sudėtingiau pasiekti“, – sakė V. Grigas.
Molėtų ligoninės direktorius taip pat sunkiai įsivaizduoja, kaip didesnės ligoninės susitvarkytų su didesniu ligonių srautu.
„Ir dabar jeigu reikia perkelti sudėtingesnį ligonį į aukštesnio lygio ligoninę, dažniausiai susiduriame su problema, kad neturi vietų, negali priimti. Neįsivaizduoju, kaip susitvarkytų didžiosios įstaigos su padidėjusiu krūviu“, – sakė V. Grigas.
Molėtų ligoninės vadovas nemano, kad didžiosios įstaigos turi apsiimti pirmo ar antro lygio paslaugų teikimu.
„Tą gali pilnai padaryti rajono ligonines. Išties, galbūt, ten nereikia didžiosios chirurgijos, akušerijos–ginekologijos, vaikų ligų skyrių. Bet turi būti ligoninės su nedideliu vidaus ligų skyriumi, kuris susitvarko su terapinėmis problemomis, kur reikalingas stacionarinis gydymas, tačiau nėra tokios sudėtingos patologijos, kad reikėtų guldyti į aukštesnio lygio ligoninę“, – sakė V. Grigas.
Rajono ligoninėms taptų sunku išlikti
Molėtų ligoninės direktorius iš turimos informacijos supranta, kad dabartinės pertvarkos pagrindinis tikslas – iš rajono ligoninių atimti stacionarinius skyrius.
„Anksčiau buvo skelbiama , kad rajone turėtų likti geriatrija, dabar jau apie tai nekalbama, dabar kalbama apie tai, kad rajone turėtų nebelikti nei geriatrijos, nei vidaus ligų skyrių stacionarų. Stacionarai – tik didžiuosiuose centruose, čia paliekant nebe ligonines“, – sakė V. Grigas.
Jo nuomone, be vidaus ligų arba geriatrijos skyrių – paliekant joje tik slaugą, ambulatorinę grandį ir priėmimo–skubios pagalbos skyrius, kurie yra nuostolingi, ligoninė nebetenka savo prasmės.
„Jas sujungus, aš manau, kad jos bus našta didesnėms įstaigoms, ir, galų gale, einant tokiu keliu rajonuose apskritai nebus ligoninių, nes jos bus nerentabilios ir jas uždarys“, – teigė V. Grigas.
Molėtų ligoninės vadovui atrodo nepriimtina, kad pertvarka, pasak jo, daroma prievarta.
„Manau, kad geriausios idėjos gimsta diskusijoje, o šiuo metu bandoma tai padaryti keičiant įstatyminius aktus ir sutvarkant taip: pakeičiant steigėją – ministerija norėtų būti steigėja“, – sakė V. Grigas.
Rajonų ligoninėse mato bėdų
Apie tai, kad rajonų ligoninėse yra problemų, DELFI atvirai kalbėjo mažame miestelyje gyvenanti jauna moteris Diana (vardas pakeistas – DELFI). Moteris sakė, kad jei kyla didesnės bėdos, tai visada vyksta į didmiestį.
„Rajone, jei nori, kad gerai apžiūrėtų, turbūt, reikia kažkokį pažįstamą turėti. Visur – eilės. Pavyzdžiui, šiandien susidūriau – reikėjo man daryti kardiogramą, tai laukiau mėnesį laiko, važiavau 7 val. ryto, stovėjau eilėje, kad užsirašyčiau pas daktarę, nes telefonu dar didesnės problemos“, – piktinosi Diana.
Moteris nusivylė ir priežiūra, kai gulėjo su vaiku ligoninėje. Ji pasibaisėjo, kai kartą per klaidą vaikui atnešė ne tų vaistų, kuriuos reikėjo.
„Ačiū Dievui, vaikui nedaviau tų vaistų. Priežiūra – nulis. Nebent gal – kokie pažįstami, gal ten jiems priežiūra kažkokia kitokia. O man kiek teko susidurti, tai amžinai turi visko prašyti. Man nepatinka, užtat jei kas nors rimčiau, arba kas nors man neaišku, tai vežu į Santariškes ar kur nors, jie nežiūri, ar pažįstamas, ar ne“, – sakė Diana.
Ministerija žada tartis
Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė–Šriubėnė teigė, kad planuojama, kad šiemet bus parengtas gydymo įstaigų tinklo optimizavimo planas, kurio pagrindinis rengėjas – Valstybinė ligonių kasa (VLK).
„Be to, reikėtų paminėti, kad jau dabar Lietuvoje yra pavyzdžių, kai gydymo įstaigos susijungia. Apie tai yra diskutuojama ir regionuose. Pavyzdžiui, neseniai Alytuje vykusiame susitikime ministras Aurelijus Veryga su miesto vadovais ir gydymo įstaigų vadovais kalbėjosi apie ligoninių regioninio planavimo idėjas. Kol kas jokių sprendimų šiuo klausimu nėra priimta, kaip jau minėta vyksta diskusijos“, – teigė L. Bušinskaitė–Šriubėnė.
Pasak jos, tik dabar prasidėjo diskusijos apie gydymo įstaigų tinklo pertvarką, vyksta susitikimai, pasitarimai su savivaldybių ir ligoninių vadovais.
„Per šiuos metus turi būti parengtas planas, kaip optimizuoti gydymo įstaigų tinklą, kad jos veiktų efektyviai. O kad tai daryti būtina ir reikalinga, turbūt mažai kas prieštarautų. Juk labai svarbu užtikrinti efektyvų gydymo įstaigų darbą regionuose, kuris būtų ir ekonomine prasme geras“, – teigė L. Bušinskaitė–Šriubėnė.
Pasak jos, efektyviai reiškia ir tai, kad būtų ne tik tuščios sienos ir pastatai be pacientų, bet kad būtų teikiamos tos paslaugos, kurios reikalingos regionų gyventojams.
„Galutinių sprendimų nėra, nes jie ir negali būti skuboti. Tai jautrus klausimas, todėl reikia daug diskutuoti su visomis pusėmis, kas ir yra daroma“, – teigė L. Bušinskaitė–Šriubėnė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
