Pirmadienį Kaune viešėjęs Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, vienintelis Kaune vienmandatėje Žaliakalnio apygardoje išrinktas Seimo narys Gabrielius Landsbergis apsilankė portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcijoje. Čia parlamentaras atsakė į aktualiausius klausimus, kilusius po praeitą savaitę visuomenės išreikšto protesto „Mes kaltinam“, taip pat pasidalino mintimis apie TS-LKD Kauno skyriaus ateitį bei partijos atsinaujinimo būtinybę.
[galerija kiek=”4″]
Žurnalisto, rašytojo ir visuomenės veikėjo Andriaus Tapino bei jo įkurtos Laisvės TV praeitą ketvirtadienį prie LR Seimo rūmų organizuota protesto akcija „Mes kaltinam“ šį antradienį yra baigta – Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui ir kitiems atsakingiems asmenims įteikta Lietuvos visuomenės pasirašyta peticija, kurioje išdėstyti pagrindiniai protesto dalyvių ir jį palaikiusiųjų reikalavimai. Pirmadienio vakaro duomenimis, peticiją internete pasirašė daugiau kaip 15 tūkst. asmenų, viso prognozuojama, kad pavyks surinkti 20 tūkst virtualių parašų.
Siekia priešlaikinių Seimo rinkimų ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovės nušalinimo
Portalui „Kas vyksta Kaune“ išskirtinį interviu davęs TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis sakė, kad, jo duomenimis, opozicijos nariai balsuos už išankstinius Seimo rinkimus. Ir nors sociologinės apklausos šiuo metu rodo, kad išankstiniame balsavime greičiausiai išsirinktume labai panašios sudėties Seimą, koks yra dabar, nes Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingai išlieka aukšti, kaip prieš rinkimus į šį Seimą, tai opozicijos lyderio nestabdo nuo noro sudaryti galimybę rinkėjams „pasitaisyti“. „Jei Ramūnas Karbauskis mano, kad balsavimas būtų net palankesnis LVŽS, tai turėtų ir pats balsuoti dėl priešlaikinių rinkimų“, – juokavo G. Landsbergis.
Taip pat TS-LKD pirmininkas griežtai pasisako už nepasitikėjimo dabartinei VRK vadovei Laurai Matjošaitytei pareiškimą, dėl kurio Seime bus balsuojama ketvirtadienį, bei apkaltos Artūrui Skardžiui, dėl kurios Seimas turėtų apsispręsti jau šiandien.
Išsamus pokalbis su G. Landsbergiu
Apie protestą, jo reikalavimus bei Lietuvos politinėje padangėje susidariusią situaciją su didžiausios Seimo opozicinės partijos, turinčios Seime 31 mandatą, pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu kalbėjosi portalo redaktorė Brigita Sabaliauskaitė ir žurnalistas Dominykas Biržietis.
– Nors esate vienintelis TS-LKD atstovas, išrinktas vienmandatėje Žaliakalnio apygardoje Kaune, tikrai ne kasdien jus galime sutikti mūsų mieste. Sakykite, kokia proga šį kartą atvykote į Kauną ir ar tai susiję su neseniai Vilniuje vykusiu protesto mitingu „Mes kaltinam!“?
– Ne visai tiesa, kad retai lankausi Kaune. Beveik kartą per savaitę susitinku su savo rinkėjais TS-LKD Kauno skyriuje, taip pat bendrauju su jaunimu, tik gal ne visada apie tai viešai pranešu. Kaip partijos pirmininkas net susilaukiu priekaištų, kad per daug dėmesio skiriu Kaunui, nors turėčiau būti vienodai dėmesingas visiems Lietuvos skyriams.
– Tačiau per pagrindines šalies valstybingumo šventes – valstybės atkūrimo šimtmečio Vasario 16-osios ar Kovo 11-osios renginius tikrai jūsų nematėme Kaune?
– Na, kaip partijos vadovas ir opozicijos vienas iš lyderių dažnai turiu įsipareigojimų, dėl kurių negaliu dalyvauti kur panorėjęs, tarkime, kartą negalėjau vienos iškilios šventės proga dalyvauti šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje, kurios tiesiogiai transliuojamos per TV, buvau labai kritikuojamas. Taigi, jei esi politikas, viena yra norai, kita – pareigos.
– Po praeitą savaitę vykusių itin audringų įvykių, kuriuos išprovokavo sužlugusi Mindaugo Basčio apkalta, šį pirmadienį jaučiamas lengvas štilis – gera proga dar kartą prisiminti svarbiausius praeitos savaitės įvykių akcentus.
– Na, rytoj emocijų Seimo posėdyje tikrai netrūks (šypsosi).
– Pradėkime nuo viešojoje erdvėje išsakytų realių faktų. Pirma, ar LVŽS gali iš tiesų surengti apkaltą TS-LKD nariams dėl to, kad Seimo konservatoriai slapto balsavimo dėl M. Basčio apkaltos metu susitarę dėl vieningos nuomonės ir tai prieštarauja LR Konstitucijai?
– Mano vertinimu, tai yra labai populistiniai pasisakymai, kuriuos pakartojus dešimt kartų, kas nors gali imti ir patikėti, kad gal tikrai kažkas negerai, jei partijos nariai tariasi tarpusavyje dėl nuomonės ir balsavimo pozicijos. Bet juk tai yra visiškai normali praktika, ypač reikalinga, kai esi daugumoje ir turi užtikrinti sklandų Seimo darbą.
Šioje situacijoje man atrodo pavojingesnė pati tendencija – kas bus, jei vieną dieną R. Karbauskio dauguma susitars, pavyzdžiui, kad nebeliktų TS-LKD partijos? Seime šiuo metu akivaizdžiai dirba 56 Seimo nariai, kurie besąlygiškai paklūsta LVŽS lyderio R. Karbauskio valiai ir tai yra tam tikras diktatūros požymis, kuris signalizuoja apie rimtą pavojų demokratijai.
– Yra ir tokia versija, kad neva TS-LKD galėjo, liaudiškai tariant, „išdurti“ pakankamai žalius politikoje „žaliuosius“ ir neva susitarti specialiai balsuoti „prieš“ apkaltą, kad vėliau galėtų apkaltinti „prieš“ balsavus Seimo daugumą, t. y. „žaliuosius“?
– Manau, šioje situacijoje veikia gerai žinoma gynybinė schema: „Apkaltink savo priešininką tuo, kuo esi pats kaltinamas“. Tiesą sakant, dauguma dėl to ir yra dauguma, kad turi prisiimti atsakomybę už tai, kaip baigėsi balsavimas. Jei dauguma būtų vieningai balsavusi „už“ apkaltą, šiandien turėtume visai kitą situaciją.
– Buvo nemažai kalbama apie tai, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis rodė per mažai lyderystės suvienyti Seimą balsuoti už M. Basčio pašalinimą iš Seimo.
– Taip, yra buvę atvejų, kai Seimui, dėka įvardintų asmenų, pavyko susitelkti, bet tikrai balsuojant dėl apkaltos M. Basčiui, kuris pripažintas palaikiusiu ryšius su žmogumi, tiesiogiai susijusiu su Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotoju, to nebuvo. Prisiminkit R. Karbauskio frazę balsavimo rytą – kad jie kalbėjo su frakcijos nariais ir yra mažiausiai vienas frakcijos narys, kuris balsuos „prieš“. Juk LŽVS yra dauguma – turi garantuoti, kad visi nariai balsuotų „už“.
– Ar teisingai suprantame, kad ne apkaltos būdu, o savo noru iš Seimo pasitraukęs M. Bastys tokiu būdu užsitikrino sau galimybę ir vėl dalyvauti rinkimuose, nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas pripažino jį sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus LR Konstituciją?
– Taip, M. Bastys nuo šiol turi teisę vėl dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktas Seimo nariu antrąjį kartą. Beje, jei jį išrinks, mes nebegalėsime M. Basčio vėl svarstyti, nes įstatymas neleidžia dukart bausti už tą patį nusižengimą. Taigi, yra precedentas, kad į Seimą gali patekti asmuo, pripažintas bendradarbiavęs su KGB ir grubiai pažeidęs LR Konstituciją. Na bet LŽVS daug kartų įrodė, kad nesielgia racionaliai, kad jų veiksmai prieštarauja politinei logikai, o kartais ir demokratijos principams, bet, jų atveju, atrodo, tai veikia.
– O jei visgi buvo tas scenarijus, kad TS-LKD „pakišo kiaulę“ ir patys balsavo „prieš“ apkaltą M. Basčiui?
– Man tai būtų tolygu Tėvynės išdavystei.
– Kaip vertinate emocingus S. Skvernelio pasisakymus kitą dieną po balsavimo apie tai, kad jis inicijuos įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos LR Konstituciją pažeidusiu pripažintas Seimo narys būtų iš parlamento šalinamas be papildomo Seimo pritarimo?
– Manau, tai buvo premjero viešųjų ryšių patarėjų suformuluota reakcija į A. Tapino išvakarėse paskelbtą žinią apie organizuojamą piketą.
Pats G. Landsbergis prisipažino nesantis visišku šios idėjos palaikytoju, nes, jo vertinimu, Seimas turėtų likti paskutiniu sprendimo dėl Seimo nario nušalinimo nuo pareigų priėmėju – tai irgi tam tikras demokratijos garantas, kai sprendimai priimami kolegialiai. TS-LKD pirmininko labiau palaikytų siūlymą sumažinti apkaltai reikalingų balsų skaičių – pavyzdžiui, vietoje dabar būtinų trijų penktadalių galbūt pakaktų, kad už apkaltą balsuotų pusė ir dar vienas Seimo narys.
– Grįžkime prie A. Tapino inicijuoto protesto „Mes kaltinam!“. Šioje akcijoje Vilniuje dalyvavo ir portalo „Kas vyksta Kaune“ atstovai, o paskelbus apie mitingą pasigirdo nemažai skaitytojų vertinimų, kad jis vykdomas TS-LKD užsakymu. Ir pačiame mitinge buvo akivaizdu, kad atėjo žmonės, kurie yra nepatenkinti dabartinės daugumos vykdoma politika. Protestas, ko gero, turėjo džiuginti opozicijoje dirbančius konservatorius?
– Tiesą sakant, nieko čia nebuvo džiaugsmingo, nes akcija parodė, kad daugumos sprendimais nepatenkinti žmonės nebeturi kito būdo, kaip išreikšti nepasitenkinimą išėję mitinguoti. Kitaip jų tiesiog niekas negirdi.
Panašiai pasielgti, kaip padarė žmonės, išėję į gatves, G. Landsbergis žada kviesti ir opoziciją Seime. Jei ateinantį ketvirtadienį nebus pareikštas nepasitikėjimas VRK pirmininke L. Matjošaityte – jie ketina pradėti boikotuoti posėdžius.
– Ar teisingai suprantame, kad nepasitikėjimo L. Matjošaityte paskelbimas yra vienas iš keturių svarbiausių punktų, kurių šiuo metu reikalauja opozicija?
– VRK yra visų partijų arbitras, kuris turi užtikrinti, kad partijos turėtų vienodas galimybes dalyvauti rinkimuose, o dabar atrodo, kad šios institucijos pagrindinis asmuo tiesiog nusprendė palaikyti vieną iš komandų – LŽVS. Jei mūsų, opozicijos, negirdi, nereaguoja į mūsų argumentus, kas mums belieka? Tik protestuoti, kaip padarė žmonės, atėję praeitą ketvirtadienį prie Seimo rūmų. Taip, mes boikotuosime posėdžius ir tai trikdys Seimo darbą.
– Reziumuojant antradienį Seimui planuojamos įteikti peticijos „Mes kaltinam!“ tekstą, su juo sutampa ir dalis opozicijos reikalavimų – dėl atviro balsavimo, apkaltos A. Skardžiui ir priešlaikinių Seimo rinkimų paskelbimo? (peticijoje nėra reikalavimo nušalinti dabartinę VRK vadovę. Visą peticijos tekstą galite perskaityti čia – aut. pastaba)
– Gal tik patikslinčiau dėl atviro Seimo narių balsavimo. Šiuo metu registruotos dvi pataisos – dėl atviro balsavimo vykdant Seimo nario apkaltą ir dėl atviro balsavimo skiriant Seimo pareigūnus. Teisininkų vertinimu, šie atvejai yra vienodi ir, jei vienu priimsime pataisas, kad balsuojame atvirai, tai ir kitu atveju privalėsime tai daryti.
Bet atsiranda rizika, pavyzdžiui, skiriant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininką arba reiškiant jam nepasitikėjimą. Juk šis asmuo vertina Seimo narių darbą, o atviras balsavimas rodo parlamentarų požiūrį į šį asmenį ir vėliau iš sprendimas gali kelti labai neigiamų asmeniškumų. Todėl mano siūlymas būtų atvirą balsavimą organizuoti Seimui apsisprendus kiekvienu konkrečiu atveju. M. Basčio atveju net nebuvo tokios galimybės, nes Statute nenumatyta, kad balsavimas dėl apkaltos Seimo nariui galėtų būti atviras.
– Dėl apkaltos A. Skardžiui antradienį vyks balsavimas Seime, o kaip dėl priešlaikinių Seimo rinkimų – ar jie galėtų įvykti?
– Galiu kalbėti tik apie mūsų frakciją – šnekėjau su visai jos nariais ir esu įsitikinęs, kad mes vieningai balsuotume „už“ priešlaikinius rinkimus.
– Naujausi reitingų duomenys rodo, kad jei šiandien vyktų rinkimai – rezultatai būtų labai panašūs kaip 2016 m. rudenį, kai kuriose pozicijose LVŽS duomenys netgi yra geresni. Tie priešlaikiniai rinkimai, greičiausiai, nelabai ką ir pakeistų, o gal, pasak R. Karbauskio, net pagerintų ir taip labai gerą LŽVS padėtį Seime?
– Tai tuomet jis tikrai turėtų balsuoti už priešlaikinius Seimo rinkimus.
– Tikriausiai, daug kartų analizavote rinkimų Kaune rezultatus, kurie rinkimams vykstant šiandien, tikriausiai, nelabai pasikeistų. Kaip manote, kas iš esmės lėmė, kad anksčiau buvęs gana konservatyvių pažiūrų Kaunas vienmandatėse apygardose išrinko net 6 LVŽS atstovus iš 7?
– Nebenoriu leistis į praeities analizę, nėra Lietuvoje politologo, kuris nepadarė savo išvadų ta tema, bet aš noriu kalbėti apie ateitį ir vienintelis kelias – TS-LKD Kaune turi keistis ir atsinaujinti.
– Mūsų vertinimu, nemažai prie LVŽS partijos sėkmės Kaune prisidėjo ir mero Visvaldo Matijošaičio pareikštas palaikymas būtent šios partijos nariams?
– Bet jo palaikymas Kaune niekaip nepadėjo Lietuvos socialdemokratų partijai, kurie, berods, liko ketvirti.
– Tai gal tada padėjo būtent labai aiškus TS-LKD nepalaikymas? TS-LKD Kauno skyrius simptomatiškai rodo skilimą tarp senosios ir jaunosios kartos narių. Matomas aiškus „senių“, ir tai epitetas ne apie amžių, dominavimas ir daug iniciatyvių naujų narių, kuriems tarsi trūksta jėgos perimti Kaune lyderystę.
– Tiesą sakant, niekur kitur nejaučiu žmonių poreikio atsinaujinti taip, kaip Kaune. Bet bet tai nėra paprasta padaryti demokratinėje partijos sistemoje, kur sprendimai priimami kolegialiai, kur yra stiprūs skyriai. Kaune yra politikų, savo karjerą formavusių dešimtmečiais, kai tik kūrėsi TS–LKD. Kaunas, galima sakyti, buvo mūsų partijos širdis, iš čia tiesiog kilusi dalis TS-LKD. Bet tikrai Kauno laukia pokyčiai, tuo neabejoju.
– Gabrieliau, iš šono žiūrint susidaro įspūdis, kad visgi neturite labai didelės įtakos Kauno skyriaus veiklai. Štai kauniečio Tado Langaičio – vieno iš jūsų minimos naujosios kartos politikų, kurio savanoriškas pasitraukimas iš Seimo sukėlė nemažai neigiamų reakcijų –
atveju, rodosi, apie jo sprendimą sužinojote vos ne paskutinis. Mūsų duomenimis, apie tai, kad Tadas užleis Seimo nario poziciją kauniečiui Andriui Kupčinskui, pastarasis sužinojo iš vakaro, tuo trapu jūs – vos valanda prieš Tadui paviešinant žinią feisbuke. Panaši situacija ir su prof. Liudu Mažyliu, kurį kažkas kalbina aktyviau dalyvauti politinėje veikloje, tačiau partijos pirmininkas, panašu, apie tai sužino tik paskambinus žurnalistams. Kaip čia yra – su jumis kauniečiai nesikalba?
– Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti (juokiasi).
– Kurios dalies?
– Negaliu komentuoti kitų žmonių pasisakymų. Man nuostabą labiau sukėlė Tado požiūris į mandatą, į žmonių jam suteiktą pasitikėjimą. Būtent to nepateisinu ir, jei dabar Tadas sako, kad grįžtų treneriui pakvietus, turėdamas omenyje mane, kaip šios partijos pirmininką, tai atsakau aiškiai: šitas treneris nebepakvies.
Dėl prof. L. Mažylio, puiki iniciatyva – tegul kalbasi.
– Grįžtant prie temos apie TS-LKD atsinaujinimą, naujieji politikai, vis dėlto, šiek tiek „susimovė“ – T. Langaitis savo noru padėjo Seimo nario mandatą ir nuvylė jo rinkėjus, Mykolas Majauskas apkaltintas nedoru elgesiu su politika besidominčiomis moksleivėmis. Tarsi yra pagrindo senosios kartos politikams sakyti, kad jie bent jau patikimi, nekelia tokių moralinių pavojų partijai?
– Laikausi nuostatos, kad partija turi atsinaujinti, turi ateiti nauji žmonės, kaita privalo vykti. Aš kviečiu jaunus žmones domėtis politika, dalyvauti partijų veikloje, nes tai – vienintelis kelias drauge visiems kurti savo valstybės ateitį.
