Dabar dažniau nei kada nors anksčiau tenka girdėti, kad vis daugiau šeimų kraustosi gyventi iš Kauno miesto į rajoną. Kokius tokio pokyčio privalumus ir trūkumus jos pastebi, ir ar po kurio laiko neatsiranda noras vėl ieškotis būsto Kaune, idant netektų kas rytą ir vakarą tūnoti spūstyse įveikant atstumus tarp namų ir darbovietės, mokyklos ar darželio.
Šį penktadienį radijo laidoje „Kas vyksta Kaune?“ pastaruosius klausimus gvildeno portalo „Kas vyksta Kaune“ vadovas ir įkūrėjas Vaidas Pilkauskas kartu su „Delfi“ žurnalistu Kauno regione Pauliumi Garkausku, dirbančiu mieste, tačiau su šeima persikėlusiu gyventi į nuosavas valdas užmiestyje, Giraitėje.
„Kai įvyko šeimos pagausėjimas, nusprendėme, kad reikia erdvesnio būsto. Manau, jog keltis į užmiestį žmones labiausiai motyvuoja noras turėti savo žemės plotelį. Reikia pripažinti, mieste yra kur kas patogiau, todėl buvo minčių sugrįžti, bet kai pasakiau vaikams, kad galbūt keliamės atgal į miestą, jie atsakė, jog tuomet jie neturės savo futbolo aikštelės, supynių ir čiuožyklų. Kalbos labai greitai baigėsi“, – prisimena P. Garkauskas, prieš išsikeldamas į Giraitės gyvenvietę, 25-erius metus gyvenęs Kaune.
Pasak jo, šiuo metu Giraitėje vykdoma masinė plėtra. Didžioji dalis šioje gyvenvietėje perkančių butus esą yra jauni žmonės. „Minėta chaotiška plėtra yra didžiausias galimas įvardyti trūkumas: gatvelėje, kurioje anksčiau buvo vien nuosavi namai, atsirado daug kotedžų. Padidėjo ir automobilių skaičius. Tai iškreipia užmiesčio veidą. Kol išvažiuodamas iš Giraitės įveikiu maždaug 2 kilometrų atstumą, užtrunku ilgiau nei nuveždamas vaikus į mokyklą kone iki miesto centro“, – sako portalo „Delfi“ žurnalistas.
Sparčiai „dygstantys“ gyvenamieji plotai ir augantis gyventojų skaičius verčia susirūpinti infrastruktūros gerinimu, tačiau P. Garkauskas sako, jog Kauno rajono valdžia didesnių pokyčių pastaruoju klausimu bent jau artimiausiu metu nežada.
„Perkant naują būstą pravartu pasidomėti, kas toje aplinkoje bus po penkerių-dešimties metų. Aš pats padariau šią klaidą. Žmonės skuba nepasidomėdami, kas bus aplinkui: kur bus darželiai, parduotuvės. Daugelis gatvių užmiestyje yra privačios, lėšų joms remontuoti savivaldybė neskiria, tai gali padaryti nebent patys gyventojai. O tai – labai sudėtingas dalykas“, – teigia pašnekovas.
Kitas trūkumas, atveriantis opią gatvių problematiką, yra naujų statybų darbai, nes būtent jų vykdytojai esą dažnai neatsižvelgia ir sugadina gatves dar labiau. Viskas atliekama atvirkščiai nei derėtų – pirmiausiai pastatomi namai, o tik vėliau pradedama kreipti dėmesį į gatvių būklę, pastebi P. Garkauskas.
„Manau, kad labiausiai žmones vilioja kaina. Užmiestyje yra pigiau negu mieste. Devyniasdešimt procentų žmonių, besikuriančių Kauno rajone, yra jaunos šeimos, auginančios mažamečius vaikus. Todėl, jeigu reikia atžalas nuvežti į mokyklą, būrelius, kaimynai vienijasi tarpusavyje – vienas nuveža, kitas – pasiima. Viešasis transportas užmiestyje sulaukia labai daug nusiskundimų. Didėja išlaidos kurui“, – sako žurnalistas.
Pašnekovas pastebi, kad kasdien iš Kauno ir Kauno rajono migruoja apie 100 tūkst. žmonių. Toks milžiniškas kiekis esą sukelia dideles spūstis. Visą diskusiją apie gyvenimo tarp Kauno miesto ir rajono privalumus ir trūkumus galite išgirsti radijo laidos įraše.
