Po tragiškos avarijos praėjus daugiau negu ketveriems metams, tašką byloje padėjo Lietuvos aukščiausiasis teismas. Antradienį, kovo 6 dieną buvo paskelbtas galutinis sprendimas – kaltinamasis nesulaukė jokio pasigailėjimo.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog tragiška avarija įvyko 2014 metų sausio 30-ąją. Tuomet Arūnas Stiklioraitis Karaliaus Mindaugo ir A. Juozapavičiaus prospektų sankryžoje lėkdamas pusantro šimto kilometrų per valandą greičiu taranavo iš šalutinio kelio išsukančią „Opel Astrą“. Avarijos metu „Opel“ vairuotoja 23 metų Greta Labanauskaitė buvo sunkiai sužeista.
Byloje nustatyta, kad A. Stiklioraitis, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, tyčia pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, – važiuodamas 144–153,9 km/h greičiu, žymiai viršijo gyvenvietėje leistiną maksimalų 50 km/h greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas – matomumą tamsiu paros metu, eismo intensyvumą mieste, pėsčiųjų perėjas. Dėl to, kad nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „Opel“. Eismo įvykio metu automobilio „Opel“ keleivis nuo patirtų traumų mirė, o vairuotojai dėl plyšusios blužnies buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas A. Stiklioraitį nuteisė už nužudymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalis) ir skyrė laisvės atėmimą vienuolikai metų, taip pat priteisė turtinę bei neturtinę žalą „Opel“ vairuotojai. Apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti teismų sprendimus ir jo veiką kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3, 5 dalis (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) atitinkamai paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasaciniame skunde buvo nurodoma, kad transporto priemonės vairuotojo elgesys prieš pat įvykį (stabdymas, manevravimas, kitokios pastangos išvengti susidūrimo) paneigia netiesioginę tyčią. Anot kasatoriaus, jam paskirta bausmė turėtų būti gerokai švelnesnė, nes, pagal teismų praktiką, net tais atvejais, kai gyvybė tyčia atimama smurtaujant, naudojant šaunamąjį ginklą, t. y. kai tyčios kryptingumas neabejotinas ir asmenys pripažinti veikę tiesiogine tyčia, be to, esant sunkinančių aplinkybių, skiriamos bausmės, nesiekiančios 10 metų laisvės atėmimo.
Kasacinis teismas, atmesdamas A. Stiklioraičio skundą, išaiškino atitinkamų nusikaltimo sudėčių atribojimą. Teismas pažymėjo, kad nusikaltimai, padaryti panaudojant transporto priemonę, esant neatsargiai kaltės formai, kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnį, o padaryti esant tyčinei kaltei – pagal BK 129 straipsnį. „Tai, kad žmogaus gyvybės atėmimas ar jo sužalojimas įvyko panaudojant kelių transporto priemonę ir pažeidžiant kelių eismo taisykles, nereiškia, kad visais atvejais vairuotojo padaryta veika bus įvertinta kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas ir kvalifikuota pagal atitinkamą BK 281 straipsnio dalį. Tyčia padarytos veikos, net jei jos susijusios su transporto priemonės panaudojimu ir padarytos pažeidžiant kelių eismo taisykles, visada kvalifikuojamos pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį“, – nurodoma nutartyje.
Pasak teisėjų kolegijos, net ir profesionalus vairuotojas vargu ar galėtų saugiai sustabdyti automobilį iškilus pavojingai situacijai, vairuodamas 150 km/h greičiu. Tokių galimybių tiesiog nenumato automobilio techninės charakteristikos. Gatvėje, kurioje intensyvus eismas, kelios pėsčiųjų perėjos, taip nesaugiai vairuojantis asmuo suvokia, kad, išėjus į važiuojamąją eismo dalį pėsčiajam ar staigiai stabdant arba darant posūkį kitam automobiliui, jis jokiu būdu nespės sustabdyti savo automobilio. Tai reiškia, kad jis privalo suvokti ne vien savo veiksmų rizikingumą, bet ir jų pavojingumą. O tai jau tyčinės kaltės požymis.
Kolegija atkreipė dėmesį, kad netiesioginės tyčios buvimą nurodo A. Stiklioraičio elgesys kelyje vairuojant automobilį. Kasatorius nėra pavyzdingas vairuotojas. Jis daug kartų baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir tokius, kurie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. „Nepaisant nevienkartinių nuobaudų, jis ir toliau sąmoningai darė šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad jis nereaguoja į jam skirtas teisinio poveikio priemones, taigi abejingai vertina kitų eismo dalyvių saugumą, vairuodamas sukelia realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Tai, kad A. Stiklioraitis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir galimus padarinius, taip pat patvirtina tyčinę kaltę“, – konstatuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija.
Nutartyje išsamiai pasisakyta dėl bausmės švelninimo galimybių. Kolegija pabrėžė, kad, sprendžiant bausmės dydžio parinkimą, svarbus yra asmenybės įvertinimas. A. Stiklioraitis ne tik kad neprisipažino padaręs nusikaltimą, bet aktyviai stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės, siekė, kad baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikaltimą būtų patrauktas visai kitas asmuo, nedalyvavęs eismo įvykyje ir jo net nematęs. Be to, jis praeityje teistas užsienyje, daugybę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp kurių ir itin šiurkštūs – vairavo neblaivus, važiavo per draudžiamą šviesoforo signalą, vairavo neturėdamas tam teisės, smarkiai viršijo leistiną greitį. „Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad kasatorius nesistengia pasitaisyti, iš savo praeities klaidų teigiamų išvadų nedaro ir toliau pažeidinėja kelių eismo taisykles. Jau po nagrinėjamo eismo įvykio jis vėl vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, už ką buvo nubaustas administracine tvarka. Visa tai ypač neigiamai charakterizuoja kasatorių ir paneigia galimybę skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijos vidurkis bausmę. Be to, pakankamai didelis padaryto nusikaltimo pavojingumas taip pat yra vienas iš veiksnių, dėl kurių negalėjo būti paskirta švelnesnė bausmė“, – nurodoma nutartyje.
Bylą nagrinėjęs teisėjas Vytautas Piesliakas pažymi, kad situacija, kai dėl avarijos kaltas vyras teisiamas kaip už nužudymą, yra nedažna praktika. „2015 metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį, kad tokiais atvejais, kai asmuo šiurkščiai pažeidžia kelių eismo taisykles (vairuoja stipriai apsvaigęs, nestoja policijai stabdant, bėga nuo jos, kelis kartus viršija leistiną greitį) ir dėl to įvyksta eismo įvykis, dėl kurio sužalojami ar žūva kiti eismo dalyviai, tokios veikos gali būti kvalifikuojamos kaip nužudymas. Taigi, šioje byloje patvirtinome dar kartą ankstesnę LAT praktiką, pabrėždami, kad jei asmuo abejingai vertina kitų eismo dalyvių saugumą, tiki tik sėkme, o ne realiomis galimybėmis užkirsti kelią eismo įvykiui, toks nusikaltimas vertinamas kaip nužudymas“, – teigia V. Piesliakas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
