Skaičiuojama, jog dėl automatizacijos netolimoje ateityje gali išnykti net 57 proc. darbo vietų. Vartotojams tai geros žinios, nes paslaugos ir prekės dėl diegiamų inovacijų ir mažėjančių kaštų pigs. Kaip netekusieji darbo prisitaikys prie ketvirtosios pramonės revoliucijos?
[galerija kiek=”8″]
Apie besikeičiančią darbo rinką ir ateities profesijų tendencijas kalbame su Europos Parlamento nariu Antanu Guoga. ELP frakcijai priklausantis europarlamentaras yra vienas aktyviausių technologinio švietimo entuziastų, teigiantis, kad su tinkamai e. įgūdžiais esame pajėgūs pasiruošti ateities darbams. A. Guoga savo veikloje pagrindinį dėmesį skiria inovacijų skatinimui, vieningos skaitmeninės rinkos Europoje formavimui, e. įgūdžių ugdymo plėtrai ir technologiniam švietimui.
Kas laukia jaunosios kartos, kai darbo vietas perims automatizuoti įrenginiai?
Naujosios technologijos greitai pakeičia nekvalifikuotą darbo jėgą, daugelį profesijų pakeis savitarnos kasos, bepiločiai automobiliai, robotai. Tačiau kartu atveria ir nemažai galimybių, nes atsiras naujų profesijų: atminties papildymo chirurgai, vertikalios žemdirbystės specialistas, kibernetinio saugumo karininkai. Tam, kad jaunoji karta būtų pasiruošusi besikeičiančiai darbo rinkai, turime juos mokyti kritiškai bei kūrybiškai mąstyti. Šie įgūdžiai kartu su gebėjimais valdyti technologijas, kurti internete, programuoti padės be streso žengti į rytdienos darbo rinką.
Ar dėl to turi keistis Lietuvos švietimo sistema?
Be abejo. Reikia daugiau dėmesio kreipti į technologinį ugdymą kolegijose ir profesinėse mokyklose. Skirti daugiau lėšų kryptingoms karjeros planavimo veikloms, specialistų perkvalifikavimui. Būtina sudaryti palankias sąlygas verslui tapti dalininkais profesinėse mokyklose ir kartu pasiruošti ateities darbo rinkai reikalingus specialistus. Tai nėra sudėtinga, reikia tik noro, pvz., prieš kelis metus tapau Kauno informacinių technologijų mokyklos dalininku ir pasiūlėme eilė naujų, paklausių technologinių programų. Dalis moksleivių dar mokyklos suole kviečiami stažuotis.
Nors šiandienos Lietuvos mokyklose atsiranda vis daugiau inovacijų: išmanių lentų, 3D spausdintuvų, tačiau nėra vientisos jų integracijos į mokomuosius dalykus. Pavyzdžiui, dailės pamokoje atspausdinus sumodeliuotą 3D kubo dizainą, matematikos pamokoje galima apskaičiuoti jo tūrį.
Kokių tarptautinių galimybių suteikia šiandienos skaitmeninis pasaulis? Kaip būdamas Europos Parlamente jūs prie to prisidedate?
ELP frakcijos Europos Parlamente svarbus prioritetas – užtikrinti sklandų vieningos skaitmeninės rinkos Europoje kūrimą. Savo veikloje pagrindinį dėmesį skiriu teisėkūros iniciatyvoms ir renginiams, kuriuose skatinu inovacijų naudojimą, kviečiu stiprinti e. įgūdžius ir diegti naujus metodus technologiniam švietimui. Lietuvoje jau trečius metus organizavau moderniųjų technologijų ir verslumo renginį #SWITCH!, kurį pakviečiau ne tik žymiausias pasaulio kompanijas, tokias kaip Facebook, Google, Dash, bet ir svarbiausių Europos institucijų atstovus. Visi vieningai sutiko, kad pasaulis tampa vientisa, didele rinka, žavinčia milžiniškomis karjeros galimybėmis. Žmonijos istorijoje niekada nebuvo geresnio laiko būti darbuotoju su teisingu išsilavinimu. Technologinės žinios, kuria didžiulę pridėtinę vertę ir užtikriną orią ateitį.
Faktai apie modernių technologijų ir verslumo renginį #SWITCH!
- 15 000 dalyvių iš visos Lietuvos
- Dalyviai išbandė naujausias technologijas – skrydį parasparniu virtualioje realybėje, 3D spausdintuvą ar drono valdymą, dalyvavo robotų kovose.
- Sėkmingi verslininkai dalijosi įkvepiančiomis istorijomis, kaip hobį paversti verslu, išmokti savarankiškai programuoti, tapti įžymiu internete – visos paskaitos ir naujienos #SWITCH! Facebook paskyroje.
- Švietimo darbuotojai įgijo praktinių žinių apie kūrybiška technologijų panaudojimą pamokose.
- A. Guoga #SWITCH! organizavo jau trečius metus iš eilės.
